• Nepriklausomos Lietuvos kario savanorio Antano Kliaugos tapyba

      Nepriklausomos Lietuvos kario savanorio Antano Kliaugos tapyba

      Antanas Kliauga gimė 1896 ar 1897 metais Vilkolių kaime, Panemunio valsčiuje netoli Rokiškio. Nors piešti mėgo nuo pat vaikystės, šiam užsiėmimui nebuvo laiko.

      1919 m. spalio mėnesį A. Kliauga išėjo kovoti už nepriklausomą Lietuvą. Dalyvavo kovose su Lenkijos armija ir bermontininkais. Lietuvos kariuomenėje A. Kliauga tarnavo iki 1922 metų. Pasibaigus kovoms už nepriklausomybę, grįžo į gimtinę, visą gyvenimą sunkiai dirbo. Sulaukęs pensinio amžiaus, A. Kliauga pradėjo tapyti ir piešti.

      Antano kūryba galinga versme prasiveržė apie 1980 m., kai savamoksliui dailininkui buvo per 80 metų. Radęs progą, vartydavo meno albumus, žurnalus, anūkių mokyklines knygas, piešdavo eskizus. Savamokslis dailininkas Antanas, kad niekam netrukdytų, savo gyvenamojo namo palėpėje įsirengė dirbtuvę, kurioje praleisdavo didžiąją dalį laiko.

      A. Kliauga išgarsėjo 1986 m., kai rugsėjo mėnesį Rokiškio kultūros namuose buvo surengta rajono dailininkų mėgėjų (dabar sakytumėm - tautodailininkų) darbų paroda. Joje kartu su kitais 8 autoriais savo tapybos darbus eksponavo ir A. Kliauga – vyriausias iš dalyvių, 90 metų amžiaus. Tai buvo pirmas viešas jo darbų pristatymas. Parodos uždarymo proga vykusiame aptarime dalyvavo Lietuvos dailininkų sąjungos atsakingasis sekretorius tapytojas Algimantas Kliauga (ne giminaitis – aut. past.). Apibūdindamas rokiškėnų kūrybą dailininkas pabrėžė, kad A. Kliaugos kūryba yra vertingiausia parodos dalis, kad jo tapyti darbai yra nuoširdūs ir originalūs, kad autorius piešia nesekdamas kitais dailininkais. Savamoksliam tapytojui pasiūlyta surengti personalinę parodą Rokiškio kultūros namuose, kuri dar tais pačiais metais ir buvo surengta.

      Po parodos dailininkas tapė dar penkerius metus – tol, kol leido jėgos.

      A. Kliauga per 11 metų – nuo 1980 m. iki 1991 m. – nutapė daugiau kaip 100 paveikslų. Vien Rokiškio krašto muziejuje saugomi 46 A. Kliaugos tapybos darbai ir 30 piešinių. Daugybė jų prisiglaudė pas pažįstamus, giminaičius ir liaudies meno mylėtojus.

      A. Kliauga pradėjo kurti mokykliniu guašu ir akvarele, greičiausiai, pasiskolintais iš anūkių. Vėliau ant presuoto kartono ėmė tapyti aliejiniais – tik ne tais specialiais, dailininkams skirtais, iš tūbelių išspaudžiamais dažais, o tais, kokių likdavo po namo remonto. Ribotas spalvų pasirinkimas iš dalies lėmė savitą santūrų, lyg prigesintą paveikslų koloritą, kuriame ryškiausiai išsiskyrė dangaus ir upių mėlis. Nors savamokslis dailininkas vėliau buvo aprūpintas tapybiniais aliejiniais dažais ir gerais teptukais, dažniausiai vis vien grįždavo prie jam įprastų tapybos priemonių.

      A. Kliaugos paveikslai dažniausiai gulsčio ir nedidelio formato (retai kada viršija 50 cm aukštį ir 80 cm plotį). Darbus rėmindavo pats. Rėmą dažniausiai konstruodavo iš keturių per pusę perskeltų lazdyno pagaliukų (neretai su žieve) prikaldamas ar priklijuodamas tiesiai prie paveikslo.

      Labiausiai A. Kliaugai rūpėjo vaizduoti gimtinę – šiaurės rytų Aukštaitiją su jos kalvomis ir miškais, su ežerais ir upėmis, su vienkiemiais, kaimais ir miesteliais.
      Menu besidomintiems Rokiškio gyventojams ir visiems neabejingiems žmonėms šis savamokslis tapytojas ne tik yra begalinio darbštumo ir autentiško kūrybinio nuoširdumo pavyzdys, bet ir reikšminga figūra Lietuvos dailės panoramoje.

Parodos objektai

   
  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 3
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.

Projekto Lietuvos šimtmetis – Lietuvos muziejų eksponatuose rėmėjai

 

Atkurtai Lietuvos valstybei – 100 metų