• Pilies gatvė Jano Bulhako nuotraukose

      Pilies gatvė Jano Bulhako nuotraukose

      Fotografijos istorija prasidėjo atsiradus dagerotipijos technikai – 1839 m. sausio 7 d. Prancūzijos Mokslų akademijos posėdyje buvo patvirtintas Luji Dagero fotografavimo technikos išradimas.

      Novatoriški Vakarų vėjai greitai pasiekė ir Lietuvą, buvusią tuometinėje Carinės Rusijos imperijos sudėtyje. Vos mėnesiui praėjus nuo L. Dagero išradimo paskelbimo, 1839 m. vasario 14 d. Vilniuje leistame periodiniame leidinyje „Kurjer Litewski“ jau buvo apie jį bei apie jo reikšmę, panaudojimo galimybes paskelbta. Vis dėlto nuo to laiko turėjo praeiti bemaž penkiolika metų, kad ši fotografijos technika Lietuvoje būtų pradėta naudoti praktiškai. 1854 m. Daugpilio tvirtovės karininko V. Rotkircho „Užrašuose iš Druskininkų“ buvo pateiktos pirmosios žinios apie fotografiją Lietuvoje.

      Fotografija Lietuvoje buvo tampriai susijusi su svarbiais šalies istoriniais įvykiais, dariusiais įtaką tolimesnei jos raidai.
      Nepaisant to, kad fotografija Lietuvoje pradėta naudoti kiek vėliau negu Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, tačiau čia ji greitai stipriai įsitvirtino ir lietuvaičiai neretai tiek istorinės, tiek ir meninės fotografijos srityse, plėtojant šią veiklos sritį pradėjo užimti lyderiaujančias pozicijas. Pradėjo Lietuvoje kurtis ir fotografijos centrai.

      Pirmasis iš jų susiformavo Vilniuje. Žymiausias šio centro atstovas, kuris yra tituluojamas meninės peizažinės fotografijos pradininku Lietuvoje bei Lenkijos fotografijos tėvu, – Janas Bulhakas. Jis buvo nepriekaištingas portretistas, meninės fotografijos atstovas, fotografikas, filosofas, suformavęs architektūrinę ir dvasinę aplinką pirmiausiai Vilniuje (1912–1919), o vėliau visoje Lietuvoje bei kaimyninėje Lenkijoje (1920–1930). Jis buvo fotografas impresionistas. Daug dėmesio skirdamas šviesos ir šešėlio kontrastui, jis sąmoningai savo nuotraukose artėjo prie abstrakcijos Jo idealas buvo Tėvynės fotografija. J. Bulhakas XIX a. savo kaip savo krašto patrioto priedermes jungė su Paryžiaus fotografijos klubo tendencijomis, taip skatindamas ir puoselėdamas tautiškas, nacionalines vertybes fotografijos srityje. Kaip yra rašęs Virgilijus Juodakis monografijoje „Lietuvos fotografijos istorija 1854–1940 m.“, „J. Bulhakas mėgino sujungti fotografiją su piešiniu ir darė tai labai subtiliai – jo nuotraukose nematant negatyvo, neįmanoma atskirti, kas retušuota, o kas nupiešta. Visa tai jam padėjo sukurti lyriškus peizažus, įprasminti kraštovaizdį, išryškinti šviesos plėtinį ir priartėti prie tapybos“.

      J. Bulhakas inicijavo fotografijos sąjūdį Vilniuje, kuris 1926 m. įgavo organizacines struktūras: Vilniaus fotomėgėjų draugiją (sutelkė pradedančiuosius fotografus-mėgėjus, kuriems buvo organizuojamos pratybos bei parodos) ir Vilniaus fotoklubą. Pastarasis 1930 m. buvo reorganizuotas ir įjungtas į „Lenkijos fotokluboą“ sudėtį ir kuris nuo to laiko vienijo ne tik okupuotos Lietuvos sostinės, bet ir visus šio klubo narius Lenkijoje. Klubo pirmininku išliko J. Bulhakas. 1919–1939 m. jis dėstė dvimečius meninės fotografijos kursus tuometinio Stepono Batoro universiteto (dabar – Vilniaus universitetas), Vaizduojamosios dailės katedros Meninės fotografijos skyriuje. Pasak V. Juodakio, „XX amžiaus pradžioje Europoje buvo vos kelios fotografijos mokyklos: tik tuometiniame Petrograde, Paryžiuje, Miunchene, Varšuvoje ir Vilniuje“. Žymiausi J. Bulhako veikalai: „Fotografija“, „Šviesos estetika“ ir „Tėvynės fotografija“.
      J. Bulhakas buvo Vilniaus miesto metraštininkas. Jo sukurtose nuotraukose atsispindėjo miesto kasdienybė, jo žmonės, architektūros paminklai ir jų detalės, gatvės. Na, o vienai iš jų (Pilies gatvei) buvo skirtas ypatingas dėmesys.

      Pilies gatvė – nuo seniausių laikų viena populiariausių Vilniaus gatvių, Tai tarsi senamiesčio pagrindinė arterija, pernešanti didžiulius turistų ir vietos gyventojų srautus. Ji tapo daugelio skirtingų epochų įvykių liudininkė, matė nesuskaičiuojamą daugybę jos grindinį mindžiusių privilegijuotų ir eilinių personų ir žino daugybę istorijos paslapčių. Čia kiekvienas namas – tarsi atskiras pasaulis, turintis individualią chronologinę juostą, kurioje pažymėtos svarbiausios datos, įvykiai ir jų sūkuriuose veikusios iškilios asmenybės. Jį sąrašas – didžiulis, pradedant Jurgiu Radvila, daugeliu kitų Lietuvos kunigaikščių, Adomu Valerijonu Protasevičiumi, Simonu Daukantu, Mickevičiumi, Antanu Šabaniausku, Česlovu Milošu ir kitomis iškiliomis Lietuvos asmenybėmis ir baigiant šių dienų didžiavyriais, dirbančiais ir kuriančiais Lietuvos ir jos žmonių labui.

      Kviečiame pasigrožėti Pilies gatvės vaizdais, užfiksuotais Jano Bulhako nuotraukose.

      Parengė Rūta Paitian

Parodos objektai

   
  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 3
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.

Projekto Lietuvos šimtmetis – Lietuvos muziejų eksponatuose rėmėjai

 

Atkurtai Lietuvos valstybei – 100 metų