• Sebastiano Miunsterio „Kosmografija“: tarp legendų ir tikrovės

      Sebastiano Miunsterio „Kosmografija“: tarp legendų ir tikrovės

      Sebastianas Miunsteris (vok. Sebastian Münster) buvo vokiečių mokslininkas, geografas, kartografas, kosmografas, matematikas. Jis gimė 1488 m. sausio 20 d. Ingelheime (Vokietija), ūkininkų šeimoje. 1505 m. jis tapo Pranciškonų vienuolių ordino nariu. 1512 m. įšventintas į kunigus. XVI a. pirmoje pusėje dirbo ir studijavo Heidelbergo, Leveno, Freiburgo, Tiubingeno ir Bazelio universitetuose. 1529 m. paliko Pranciškonų ordiną ir tapo protestantu, pradėjo dirbti protestantų įtakos paveiktame Bazelio (Šveicarija) universitete, kuriame dėstė hebrajų kalbą. Gyvendamas Bazelyje, vedė šiame mieste veikusios Petri spaustuvės savininko našlę. Dirbdamas universitete, XVI a. 4 dešimtmetyje išleido Senąjį Testamentą Biblia Hebraica lotynų kalba. 1540 m. lotynų kalba išleido graikų mokslininko Klaudijaus Ptolemėjaus knygą Geografija, užsiėmė kitų spaudinių leidybos veikla. Vis dėlto, tarptautinį pripažinimą pelnė 1544 m., vokiečių kalba išleidęs knygą Kosmografija, kuri visą likusį XVI a. bei XVII a. pirmąją pusę Europoje buvo laikoma pagrindiniu pasaulio pažinimo šaltiniu.
      S. Miunsterio Kosmografija – vadovėlis, kuriame XVI a. vokiečių mokslininkas pateikia visas turimas žinias apie pasaulį, valstybes, jų istoriją bei valdovus. Tai universali knyga, kuri gali būti laikoma tiek enciklopediniu žinynu, tiek šalių žemėlapių, miestų planų bei vaizdų atlasu. Šios knygos reikšmė ir įtaka buvo tokia svarbi, jog, net po knygos autoriaus mirties 1552 m., ji buvo pakartotinai išleista dar daugybę kartų. 1544-1628 m. laikotarpiu, Kosmografija buvo išleista 40 kartų: 21 kartą vokiečių kalba, 6 kartus prancūzų kalba, 5 kartus lotynų kalba, 4 kartus anglų kalba, 3 kartus italų kalba ir 1 kartą čekų kalba. Dažnai, rengiant naują Kosmografijos leidimą, knyga būdavo papildoma aktualia naujausia informacija, svarbiausiais istoriniais įvykiais bei juos vaizduojančiomis iliustracijomis. Dėl šios priežasties knygos apimtis didėjo. Pirmojo 1544 m. ir paskutiniojo 1628 m. knygos leidimo puslapių skaičius skiriasi beveik tris kartus. Iki S. Miunsterio mirties 1552 m., visi Kosmografijos leidimai buvo ruošiami paties autoriaus, leidžiami Bazelyje, Petri šeimos leidykloje Officina Henricpetrina, kuriai vadovavo S. Miunsterio įsūnis Henrikas Petri ir jo sūnus Sebastianas Henrikas Petri. Autoriaus mirtus, knygos leidybą tęsė ta pati leidykla.
      Trakų istorijos muziejaus raštijos rinkinyje yra saugoma daugiau nei pusantro šimto pavienių lapų iš skirtingų S. Miunsterio knygos Kosmografija leidimų. Šiuose tekstiniuose bei iliustruotuose lapuose yra pateikiama informacija apie XVI a. Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir su ja tiesiogiai susijusias kaimynines valstybes. Šioje parodoje pateikiami 48 lapai iš skirtingų knygos leidimų vokiečių, lotynų, italų bei prancūzų kalbomis. Visi parodoje rodomi Kosmografijos knygos lapai – gausiai iliustruoti, juose pateikti naujausi to meto Europos valstybių žemėlapiai, miestų vaizdai ir žodinė informacija apie valstybes, jų kraštovaizdį, jose gyvenančius žmones bei gyvūnus. Nemažai dėmesio skiriama valstybių istorijai, žymiausiems valstybių valdovams, jų genealogijai. Atskiri knygos skyriai skirti aprašyti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir Lenkijos karalystę. Keliuose lapuose rašoma apie žemėlapių sudarymo metodologijos ir technikos, ilgumos ir platumos, astronominių ir matematinių skaičiavimų teorinius bei praktinius klausimus.
      Rašydamas Kosmografiją, S. Miunsteris surinko milžiniškos apimties informacijos klodus. Vis dėlto, leidžiant knygą, XVI-XVII a. susidurta su patikimos informacijos apie tam tikrus objektus trūkumu. Taip pat, nebuvo galimybių įsitikinti šaltinių, kuriais remtasi rašant knygą, patikimumu. Galiausiai, trūko informacijos apie tam tikrus įvykius ir vietoves. Dėl šios priežasties knygos autorius kartais nukrypdavo nuo tikrosios istorijos ir spragas užpildydavo legendomis ar nuogirdomis pagrįsta informacija. Kai kuriuose Kosmografijos lapuose galima atrasti neįtikėtinų įvykių aprašymų ir iliustracijų. Pavyzdžiui, viename knygos lape, kuriame aprašoma Lenkijos Karalystė, pasakojama apie 1543 arba 1547 m. (skirtinguose knygos leidimuose nurodoma skirtinga data) Krokuvoje gimusį kūdikį su daugybiniais apsigimimais, knygoje vadinamą Krokuvos monstru. Tekstas pagyvintas iliustracija, kurioje vaizduojamas apsigimęs berniukas su šunų galvomis ant kelių, krūtinės ir alkūnių, uodega, žvynuotomis pėdomis, akimis pilvo srityje, ilga nosimi, plaukais apaugusiomis akiduobėmis, ilgomis atlėpusiomis ausimis. Pavarčius knygos lapus, galima rasti ir daugiau legendų ar mitinių pasakojimų bei juos iliustruojančių vaizdų, pavyzdžiui, legendą apie Vavelio slibiną, Krušvicos bokšto apgultį ir kt.
      Šioje parodoje virtualų muziejaus lankytoją kviečiame susipažinti su unikaliu S. Miunsterio kūrybos vaisiumi – Kosmografija, kuri padės nusikelti į mitais ir legendomis apipintą XVI a. pasaulio suvokimą.
      Muziejininkas Darius Deinarovičius

Parodos objektai

   
  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 4
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.