LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA 
1918 m. vasario 16 d. Lietuva tapo nepriklausoma valstybe. Naujai valstybei buvo reikalinga valiuta. Iki nepriklausomybės paskelbimo, Pirmojo pasaulinio karo metu, Lietuvos teritorijoje buvo naudojamos įvairios valiutos, priklaususios kare dalyvavusioms šalims – rubliai, ostrubliai ir ostmarkės. Šios valiutos buvo nestabilios. 1919 m. Lietuva gavo paskolą ostmarkėmis iš Vokietijos ir tų pačių metų vasario mėnesį, ostmarkė tapo oficialia Lietuvos Respublikos valiuta. Vasario 26 d. Lietuvos vyriausybė įteisino ostmarkių ir pfenigų pavadinimų keitimą į „auksinus“ ir „skatikus“.
1920 m. liepos mėn. 12 d. pasirašyta taikos sutartis tarp Lietuvos ir Tarybų Rusijos. Šia sutartimi, Lietuva iš Tarybų Rusijos gavo 3 milijonus aukso rublių, kurie buvo perlydyti į aukso luitus ir padėti saugoti į užsienio bankus. Taip pat, po karo suprastėjus ekonominei situacijai Vokietijoje, ostmarkės kursas ėmė sparčiai mažėti. Tokia susidariusi padėtis Vokietijoje ir Tarybų Rusijos kompensacija tapo pagrindinėmis priežastimis nacionalinės valiutos įvedimui. Po ilgų diskusijų Seime dėl naujosios valiutos pavadinimo ir daugybės pasiūlymų, galiausiai priimtas sprendimas ją vadinti litu, o šimtąją lito dalį – centu. Galutinė naujos valiutos pavadinimo priėmimo data – 1922 m. rugpjūčio mėn. 9 d., kuomet Steigiamasis Seimas priėmė „Piniginio vieneto įstatymą“. 1922 m. rugsėjo mėn. 27 d. Lietuvos banko steigiamajame susirinkime naujosios įstaigos pirmininku išrinktas Vladas Jurgutis, finansų reformos autorius, dažnai už savo nuopelnus pavadinamas „Lito tėvu“.
1922 m. spalio 1 d. į apyvartą išleista naujoji Lietuvos Respublikos valiuta. Kitą dieną buvo nustatytas lito ir JAV dolerio fiksuotas kursas, santykiu 10:1. Pirmieji banknotai buvo spausdinti Vokietijoje, paskubomis ir nekokybiškai. Banknotai neturėjo apsaugos nuo padirbinėjimo priemonių, tokių kaip vandens ženklai, todėl tai tik palengvino darbą pinigų klastotojams. Netrukus litus imta spausdinti tuometinėje Čekoslovakijoje pagal anksčiau pasirašytą sutartį. Dar vėliau litai taip pat spausdinti Anglijoje. Naujųjų banknotų projektus kūrė dailininkai Adomas Varnas, Antanas Žmuidzinavičius, tapytojas ir grafikas Adomas Galdikas. Buvo leidžiami 1, 2, 5, 10, 20, 50, 100, 500 ir 1000 litų banknotai. Lito aukso turinys buvo lygus 0,150462 g. gryno aukso.
Centai, 1/100 lito dalis, apyvartoje atsirado nuo 1922 m. spalio 2 dienos. Buvo leidžiami 1, 5, 10, 20 ir 50 centų nominalo laikinieji banknotai. Nuo 1922 lapkričio 6 d. pradėti spausdinti nuolatiniai centų banknotai. 1924 m. birželio 2 d. priimtas Monetų įstatymas. Valstybės iždas gavo teisę kaldinti monetas iš aukso ir sidabro, taip pat vario ir aliuminio lydinio. 1925 m. apyvartoje atsirado pirmosios centų monetos: 1936 m. pasirodė Lietuvoje kaldintos nacionalinės valiutos monetos, nes iki tol jos būdavo kaldinamos užsienyje. Tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje monetos kaldintos pagal skulptoriaus Juozo Zikaro projektus. Tarpukariu litas buvo viena tvirčiausių valiutų. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, litai ir centai buvo oficialiai uždrausti. Litą pakeitė TSRS rubliai, 1941 m. balandžio 1–30 dienomis sudeginti visi saugyklose laikyti litų banknotai.
Šioje parodoje galite susipažinti su įvairiais tarpukario Lietuvos litų ir centų banknotais, nuo prastos kokybės ankstyvųjų nacionalinės valiutos egzempliorių iki gerokai kokybiškesnių, išleistų vėlesniais metais. Taip pat galite pamatyti centų monetų, o vienas įdomesnių eksponatų – suklastoto banknoto pavyzdys.
Banknotas, 1 centas. Averse užrašai: „Lietuvos banko laikinasis banknotas; 1 centas“. Užrašas apie tai, kad pristačiusiam banknotą, Lietuvos bankas keičia banknotą į litus. Yra banknoto nominalas ir data, 1922 m. rugsėjo mėn. 10 d. Taip pat įspėjimas apie tai, kad už banknotų padirbinėjimą gresia atsakomybė.
Reverse šonuose skaitinis banknoto nominalas, užrašai „Lietuvos banko laikinasis banknotas; Vienas centas“. Reverso centre – Vytis
Banknotas, 1 centas. Averse užrašyta „Lietuvos Bankas, Vienas centas, Kaunas, 1922 m. lapkričio mėn. 16 d., Serija O“. Yra 2 parašai. Reverse užrašyta: „Lietuvos Banko banknotas, 1 centas, Banknotų padirbimas įstatymu baudžiamas“.
Banknotas, 10 centų. Averse užrašyta „Lietuvos Bankas, Dešimtis centų, Kaunas, 1922 m. lapkričio mėn. 16 d., Serija M“. Yra 2 parašai, Vyčio atvaizdas. Reverse užrašyta: „Lietuvos Banko banknotas, 10 centų, Banknotų padirbimas įstatymu baudžiamas“.
Banknotas, 20 centų. Averse pavaizduotas Vytis, užrašai „Lietuvos bankas“, „Dvidešimtis centų“, skaitinis nominalas (20), Kaunas ir data – 1922 m. lapkričio 16 d. Apačioje 2 parašai ir užrašas „Serija I“.
Reverse – žodinis ir skaitinis nominalas, užrašai „Lietuvos banko banknotas“ ir „Banknotų padirbimas įstatymu baudžiamas“.
Banknotas, 50 centų. Averse užrašyta: „Lietuvos banko laikinasis banknotas; penkiosdešimts centų“. Yra skaitinis nominalas, 50, data – 1922 m. rugsėjo mėn. 10 d., Kaunas. Taip pat 3 parašai ir įspėjimas, kad už banknotų padirbinėjimą gresia bausmės.
Reverse – skaitinis ir žodinis nominalas, viduryje – Vytis, apačioje užrašas: „Lietuvos banko laikinasis banknotas“.
Banknotas, 50 centų. Averse pavaizduotas Vytis, skaitinis banknoto nominalas, yra užrašyta: „Lietuvos bankas; PENKIOS DEŠIMTYS CENTŲ; Lietuvos bankas, Serija G“. Yra data, 1922 m. lapkričio mėn. 16 d.
Reverse – „Lietuvos banko banknotas, 50 centų“. Kraštuose – skaitiniai banknoto nominalai, apačioje – užrašas: „Banknotų padirbimas įstatymu baudžiamas“.
Banknotas, 1 litas. Averse užrašyta: „Lietuvos bankas, Šimtas litų, 868261, Vienas litas turi 0,150462 gramų gryno aukso, Kaunas, 1922 m. lapkričio mėn. 16 d.“ Yra 2 parašai, Vyčio atvaizdas. Reverse užrašyta: „Lietuvos banko banknotas, Vienas litas, Banknotų padirbimas įstatymu baudžiamas“.
Banknotas, 100 litų. Averse užrašyta: „Lietuvos bankas, Šimtas litų, Serija A080793, Vienas litas turi 0,150462 gramų gryno aukso, Kaunas, 1922 m. lapkričio mėn. 16 d.“ Yra 5 parašai, Vyčio ir Vytauto Didžiojo atvaizdai. Po Vytauto atvaizdu užrašas: „Vytautas Didysai“. Reverse užrašai: „Lietuvos banko banknotas, Šimtas litų, Banknotų padirbimas įstatymu baudžiamas“. Du moters atvaizdai.
Banknotas, 1000 litų. Averse užrašai: „Lietuvos bankas, Tūkstantis litų“. Kraštuose viršuje ir apačioje – skaitinis banknoto nominalas. Viduryje – Vyčio atvaizdas ir banknoto serijos numeris: A 032, 574. Apačioje – Lietuvos banko valdybos narių parašai, tarp jų – Vlado Jurgučio. Užrašai: „Vienas litas turi 0,150462 gramų gryno aukso“, Kaunas, 1924 m. gruodžio mėn. 11 d.
Reverse – žodinis ir skaitinis banknoto nominalas, įvairūs ornamentai, centre – mergina ir vaikinas tautiniais drabužiais. Apačioje – įspėjimas: „Banknotų padirbimas įstatymu baudžiamas“.
Banknotas, 10 litų. Averse užrašyta: „Lietuvos Bankas, Dešimts litų, Kaunas, 1927 m. lapkričio mėn. 24 d., A502263, vienas litas turi 0,150462 g. gryno aukso“. Yra 5 parašai, Vyčio atvaizdas, Gediminaičių stulpai. Reverse užrašyta: „Lietuvos banko banknotas, Dešimts litų, Banknotų padirbimas įstatymu baudžiamas“. Viduryje iliustracija vaizduojanti valstiečius, beriančius sėklas į dirvą. Banknotas žalios spalvos.
Banknotas, 50 litų. Averse užrašyta: „Lietuvos Bankas, Penkios dešimtys litų, B089813, Vienas litas turi 0,150462 gramų gryno aukso, Kaunas, 1928 m. kovo mėn 31 d.“. Yra 5 parašai, pavaizduoti Gediminaičių stulpai, Jono Basanavičiaus portretas, dešinėje pusėje persišviečia kunigaikščio Gedimino atvaizdas. Reverse užrašyta: „Lietuvos Banko banknotas, Penkios dešimtys litų, Banknotų padirbimas įstatymu baudžiamas“. Pavaizduota Vilniaus arkikatedra. Banknotas mėlynos spalvos.
Banknotas, 100 litų. Averse užrašyta: „Lietuvos bankas, Šimtas litų, A367837, Vienas litas turi 0,150462 gramų gryno aukso, Kaunas, 1928 m., kovo mėn. 28 d.“. Yra 5 parašai, pavaizduota sėdinti moteris ir vaikas, pramonės, žemės ūkio ir kultūros simboliai. Reverse užrašyta: „Lietuvos banko banknotas, Šimtas litų, Banknotų padirbimas įstatymu baudžiamas“. Pavaizduoti Lietuvos Banko rūmai.
 |
 |
| |
 |
 |
| |