• Kretingos rajono bažnyčios

        Kretingos rajono bažnyčios

      2013 m. pažymėjome Kretingos pirmojo paminėjimo ir Žemaičių krikšto 600-ąsias metines.
      Krikščionių tikėjimą į Kretingos žemę 1252–1253 m. atnešė vokiečių riteriai, kunigai misionieriai ir vienuoliai pranciškonai. Iš pradžių christianizacija vyko taikiai. 1258 m. kretingiškiai tapo Klaipėdos Šv. Mikalojaus bažnyčios parapijiečiais. Po 1260 m. Durbės mūšio jie atsimetė nuo krikščionybės, todėl XIII a. II p. christianizaciją kryžiuočiai vykdė kalaviju ir ugnimi. Lietuvos sukrikščioninimą vainikavęs 1413–1417 m. Žemaičių krikštas Kretingos apylinkių nesiekė, kadangi jos buvo valdomos Vokiečių ordino, o Lietuvai perduotos tik po 1422 metų.
      Arčiausiai Kretingos pirmosios Žemaičių vyskupystės bažnyčios apie 1540–1544 m. buvo pastatytos Palangoje ir Mosėdyje. XVI a. viduryje įsigalėjo liuteronybė. Tuo laikotarpiu atsitiesė pagonybė. Jos kulto centrais tapo Birutės kalno ir Salantų Alkos kalno šventyklos.
      Plintant katalikiškai reformacijai, XVI a. pab. – XVII a. I p. naujos katalikų bažnyčios iškilo Laukžemėje, Palangoje, Kretingoje, Darbėnuose, Salantuose ir Kartenoje. 1602 m. buvo įkurtas Kretingos pranciškonų vienuolynas. 1636 m. Kretingos krašto bažnyčias apjungė Žemaičių vyskupijos Skuodo dekanatas. XVIII a. katalikų bažnyčios ėmė veikti Budriuose, Grūšlaukėje, Jokūbave, Kalnalyje, XX a. I p. – Mikoliškiuose ir Tūbausiuose.
      Šiuo metu Kretingos rajone yra 12 bažnyčių – Budrių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo, Darbėnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus, Grūšlaukės Šv. Jono Nepomuko, Jokūbavo Švč. Mergelės Marijos, Kalnalio Šv. Lauryno, Kartenos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai, Kūlupėnų Šv. Motiejaus, Laukžemės Šv. apaštalo Andriejaus, Mikoliškių Šv. Juozapo, Salantų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų ir Tūbausių Šv. apaštalo Andriejaus.
      Nuo 1802 m. Kretingoje veikia evangelikų liuteronų bažnyčia, o 1866–1976 m. veikė stačiatikių filinė bažnyčia (cerkvė).

Parodos objektai

   
  • Darbėnų bažnyčia

    Darbėnų bažnyčia, 1936 m.

    Nežinomas autorius

    Averse – keturių nuotraukų kompozicija, kurioje užfiksuota Darbėnų katalikų bažnyčia iki gaisro (viršuje, kairėje), 1935-10-25 gaisro metu (apačioje, kairėje) ir po gaisro (dešinėje). Vaizdus skaido siauras baltas laukelis. Atviruko pakraščiuose – baltas rėmelis, kurio apačioje pateiktas pavadinimas: „DARBĖNŲ BAŽNYČIA STATYTA 1843 M. SUDEGĖ 1935 M. SPALIŲ MĖN. 25 D.“ Reversą į adreso (dešinėje) ir įrašo (siauresnis) laukelius skaido 2 plonos ir 1 pastorinta (centre) ištisinės skersinės linijos. Įrašo laukelio apatiniame kairiajame kampe spaustuvės duomenys: „Šv. sp. 45, 1936“. Adreso vietą žymi 4 taškinės ir 1 pastorinta ištisinė išilginės linijos, virš kurių išspausdinta: „ATVIRUKAS / CARTE POSTALE“. Viršutiniame dešiniajame kampe banguota linija rėmina pašto ženklo laukelį, kuriame išspausdinta: „Pašto ženklas“.

    Darbėnų Šv. Petro ir Povilo bažnyčia pastatyta 1838–1842 m. pagal Frydricho Gasbeno projektą vietoje 1831 m. sukilimo metu sudegusios senosios medinės bažnyčios. Ji akmenų mūro, romantizmo laikotarpio architektūros formų. 1886 m. rekonstruota pristatant medinį bokštą, kuris 1911 m. perstatytas. Bokšte 1935-10-24 kilus gaisrui, bažnyčia sudegė. Jai atstatyti buvo sudarytas Darbėnų bažnyčios atstatymo komitetas, kuris aukų rinkimui platino atviruką su bažnyčios vaizdais iki ir po gaisro. Bažnyčia atstatyta 1936 m.

  • Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčia

    Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčia, XX a. pr.

    Nežinomas fotografas

    Nespalvota, siužetinė, vertikalaus formato nuotrauka. Nufotografuota Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčia. Ji akmenų mūro, vienbokštė, su plytų mūro kontraforsais, aptverta statinių tvora, prie kurios stovi policijos valdininkas ir pora vaikų. Priešais esanti turgavietė išgrįsta akmenimis. Nuotraukos kraštai karpyti, reversas horizontalaus formato, padalintas į įrašo, adreso ir pašto ženklo grafas. Gauta 1961 m.

    Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčia (kirchė) pastatyta 1897–1899 m. Rotušės aikštėje vietoje 1888 m. sudegusios senosios bažnyčios. Statė Kretingos evangelikų liuteronų parapija, darbams vadovavo kunigas Johanas Štraumanas (1864–1944).

  • Kretingos stačiatikių ir evangelikų liuteronų bažnyčios

    Kretingos stačiatikių ir evangelikų liuteronų bažnyčios, 1910–1913 m.

    Roberto Šmito knygynas

    Nespalvotas, horizontalaus formato atvirukas, spausdintas iš fotografijos. Matosi Kretingos miesto turgavietės viduryje stovinti stačiatikių kunigaikščio Vladimiro cerkvė (pastatyta 1875 m.). Ji tinkuoto mūro, su 5 kupolais ir vienbokšte varpine, apjuosta tvoros ir jaunų medžių. Už jos, kairėje pusėje, aikštės pietrytiniame pakraštyje stovi mūrinė evangelikų liuteronų bažnyčia (pastatyta 1897–1899 m.) Viršuje rudos spalvos poligrafinių dažų įrašai: kairėje – „Russ. Crottingen.“, viduryje – „Russisch[e u. evang.] Kirche.“ Reverso viršuje išspausdinta: „ВСЕМИРНЫЙ ПОЧТОВЫЙ СОЮЗЪ. РОССІЯ. / UNION POSTALE UNIVERSELLE. RUSSIE. / ОТКРЫТОЕ ПИСЬМО. – CARTE POSTALE.“ Žemiau reversą į įrašo (siauresnė) ir adreso grafas dalina skersai išspausdintas įrašas: „Verlag: Robert Schmidt's Buchh. Inh. Rich Krips, Memel.“ Adreso grafą skaido 6 punktyrinės išilginės linijos. Reverso apatiniame pakraštyje išspausdinta: „На этой сторонѣ пишется только адресъ. – Côté réservé exclusivement à l‘adresse.“ Įrašai ir linijos spausdintos rudos spalvos poligrafiniais dažais. Juodo rašalo įrašas: įrašo grafoje – „1913 года 13 Апрели / Мона милема / Ондяли свяйкено / тави интъ / шу швенту / Вялику. / А. М.“, adreso grafoje – „В Местячке / Кретингенъ / Клунянская. у. / Получитъ / Онтонину / Клятшковусу“. Viršuje, virš adreso grafas atspausti apskritas ir horizontalaus ovalo pavidalo Kretingos pašto antspaudų atspaudai. 

  • Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia

    Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia, XX a. 4 deš.

    Nežinomas fotografas

    Nespalvota, vertikalaus formato, siužetinė nuotrauka. Nufotografuota Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia. XX a. 4 deš. Pagrindinio ir šoninio fasadų vaizdas iš vakarų pusės, nuo šventoriaus vakarinio kampo. Nuotraukos kraštai lygūs, kampai suapvalinti. Apačioje fotografiniu būdu atspaustas užrašas: „Katalikū Bažničia / Kretinga“. Reversas horizontalaus formato, skersinės pastorintos ištisinės linijos padalintas į įrašo ir adreso grafas. Po linija atspausta raidė: „K“. Adreso grafą skaido 3 viengubos ir 1 dviguba ištisinės išilginės linijos.

    Bažnyčia statyta 1610–1617 m. Žemaičių seniūno ir Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus ir jo žmonos Sofijos Mieleckaitės fundacija. Rekonstruota 1908–1912 m. parapijiečių ir grafo Aleksandro Tiškevičiaus lėšomis (archit. Slavomiras Odživolskis).

  • Kretingos bažnyčios altoriai

    Kretingos bažnyčios altoriai, 1931 m.

    Stasys Vaitkevičius

    Nuotrauka fotoatviruko tipo, lygiais kraštais. Averso apačioje fotografiniu būdu atspaustas pavadinimas: „1881–1931 M. / KRETINGOS B. ALTORIAI“. Reversas horizontalaus formato, skersinės ir išilginių linijų padalintas į įrašo ir adreso grafas. Virš adreso grafas atspaustas stačiakampio pavidalo firminio fotografo spaudo su įrašu atspaudas: „Fotografija „GROŽYBĖ“ / St. Vaitkevičius“. Kretingos bažnyčia statyta 1610–1617 m. Altoriai statyti XVII a., perstatyti XVIII ir XIX a., paskutinįkart rekonstruoti 1909–1911 m. kairėje pusėje matosi Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, dešinėje – Šv. Antano, viduryje II plane – pagrindinis, Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai altorius.  

  • Kretingos pranciškonų bažnyčia, vienuolynas ir gimnazija

    Kretingos pranciškonų bažnyčia, vienuolynas ir gimnazija, ~1936 m.

    Nežinomas fotografas

    Pirmame plane matosi Šv. Marijos aikštė, įrengta 1933 m. priešais Kretingos Lurdą Pastauninko (Dopulčio) upelio slėnyje. II plane stūkso Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia (statyta 1610–1917 m.; rekonstruota 1909–1911 m.), į kairę nuo kurios stovi pranciškonų vienuolyno rūmai (statyti 1605–1605 m.) ir Pranciškonų ordino privati vyrų gimnazija (pastatyta 1932 m.; gimnazijos statusą gavo 1933 m.). Okupacinės sovietų valdžios nurodymu vienuolynas ir gimnazija 1940 m. liepos mėn. buvo uždaryti. Nuotraukos kraštai lygūs, o reversą į įrašo ir adreso grafas skaido skersinė ir išilginės linijos. 

  • Kunigas Kretingos katalikų bažnyčios sakykloje

    Kunigas Kretingos katalikų bažnyčios sakykloje, XX a. pr.

    Paulina Mongirdaitė

    Nespalvota, horizontalaus formato, lygiais kraštais.

    Kretingos bernardinų vienuolyno bažnyčios senojoje, iki 1908 m. rekonstrucijos, sakykloje stovintis vikaras liturginiais rūbais su Šv. Raštu kairėje rankoje. Į kairę nuo jo prie sakyklos sienos atremtas pastatomas laikrodis. Virš sakyklos ir abipus jos kabo Kryžiaus kelio stacijos. Sakyklą puošia medžio raižiniai ir medinės Kristaus ir apaštalų skulptūros. Dešiniajame nuotraukos pakraštyje kyšo senojo Šv. Antano altoriaus kraštas.

    Nuotrauka priklijuota prie rusvos spalvos kartono suapvalintais kampais ir aukso spalvos briaunomis. Reverso centre atspaustas violetinės spalvos kaspino pavidalo firminis fotografo ženklas su įrašu: „Wadwicz Mongird / Polangen".

    Sakykla įrengta XVII a. I ketvirtyje, skulptūros darytos XVIII a. I pusėje.

  • Laukžemės Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčia

    Laukžemės Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčia, 2007 m.

    Julius Kanarskas

    Priekinio fasado vaizdas iš vakarų pusės. Bažnyčia pastatyta 1850 m., medinė, stačiakampio plano, vienabokštė, su apside. 1857 m. ją Šv. apaštalo Andriejaus titulu konsekravo Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius.

  • Laukžemės Madonos skulptūra

    Laukžemės Madonos skulptūra, 2007 m.

    Julius Kanarskas

    Skulptūra medinė, polichromuota, menotyrininkės Marijos Matušakaitės nuomone sukurta nežinomo autoriaus apie 1420 m.  

  • Budrių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia

    Budrių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia, 2010-11-06

    Julius Kanarskas

    Bendras bažnyčios statinių ansamblio vaizdas iš pietvakarių pusės. Bažnyčia pastatyta 1903 m., medinė, istorizmo laikotarpio stiliaus, neogotikos ir pasaulietinės kurortų architektūros, stačiakampio plano, su atviru bokšteliu ir apside. Šventoriaus tvora akmenų mūro, vartai neogotikinio stiliaus, tinkuoto raudonų plytų mūro. Jo kampe 1906 m. pastatyta medinė varpinė. Bažnyčia konsekruota Šv. Kryžiaus Išaukštinimo titulu. Iš pradžių buvo Kartenos parapijos filija, 1926 m. tapo parapine bažnyčia.

  • Darbėnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia

    Darbėnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia, 2006-09-24

    Julius Kanarskas

    Priekinio fasado vaizdas iš šiaurės rytų pusės. Bažnyčia pastatyta 1838–1842 m. (projekto autorius – Frydrichas Gasbenas, fundatorius – Juozapas Mykolas Tiškevičius), 1886 m. perstatyta, pristatytas medinis bokštas, kuris 1911 m. atnaujintas. 1935 m. spalio 24 d. bokšte kilus gaisrui, bažnyčia sudegė, 1936 m. atstatyta. Ji mūrinė, romantizmo laikotarpio architektūros, stačiakampio plano, vienabokštė. Konsekruota Šv. Petro ir Povilo (dab. Pauliaus) titulu. 

  • Jokūbavo Šv. Mergelės Marijos bažnyčia

    Jokūbavo Šv. Mergelės Marijos bažnyčia, XX a. 4 deš.

    Nežinomas fotografas

    Bažnyčios vaizdas iš pietų pusės. Pastatyta 1864 m. Jokūbavo dvarininko Konstantino Parčevskio (1843–1902) lėšomis, konsekruota Šv. Mergelės Marijos titulu. Medinė, vienabokštė, stačiakampio plano. Sudegė 1944 m., per Antrąjį pasaulinį karą.  

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 3
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.

Projekto Lietuvos šimtmetis – Lietuvos muziejų eksponatuose rėmėjai

 

Atkurtai Lietuvos valstybei – 100 metų