• Biržų krašto šviesuoliai XX a. 1-oje pusėje

        Biržų krašto šviesuoliai XX a. 1-oje pusėje

      Virtualioje parodoje „Biržų krašto šviesuoliai XX a. 1-oje pusėje“ pristatomi šiuo laikotarpiu Lietuvoje ir už jos ribų Biržų apylinkes garsinę politikai, muzikai, rašytojai ir kiti žinomi žmonės.
      Pirmieji XX a. amžiaus metai Lietuvai buvo sunkūs. Lietuvoje vis dar buvo draudžiama spauda lietuviškais rašmenimis. Knygnešio Jurgio Bielinio, kilusio iš dabartinio Biržų rajono, Purviškių kaimo, pastangomis lietuvius slapta pasiekdavo knygos gimtąja kalba.
      Jokūbas Šernas ir Alfonsas Petrulis 1918 metų vasario 16-ąją pasirašė nutarimą dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės paskelbimo. Pirmuosius Nepriklausomybės žingsnius žengiančiai Lietuvai buvo būtina turėti savo pinigus, todėl, Vabalninko apylinkėse gimusio Vytauto Petrulio iniciatyva, 1922 m. Lietuvoje įvestas litas.
      Pirmoje Lietuvos Respublikoje keli iš Biržų apylinkių kilę žmonės prisidėjo prie įstatymų leidybos. Kipras Bielinis, Kostas Kregždė ir Vytautas Petrulis buvo Lietuvos II Seimo (1923–1926) nariai. II Lietuvos Respublikos Seime (1926–1927) Biržų kraštui atstovavo Kostas Kregždė ir Konstantinas Šakenis. Keletas Biržų krašto žmonių prieškariu buvo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovai. Ernestas Galvanauskas buvo ministras pirmininkas, o Vytautas Petrulis, Martynas ir Jonas Yčai, Konstantinas Šakenis šiuo laikotarpiu ėjo ministrų pareigas.
      Prieškario laikotarpiu Lietuvoje buvo žinomi evangelikų reformatų kunigai – Jonas Šepetys ir Povilas Jakubėnas. Pastarasis buvo evangelikų reformatų laikraščio „Sėjėjas“, spausdinto Biržų spaustuvėje, redaktorius ir leidėjas. Šie reformatų kunigai prieškariu buvo renkami į aukščiausias pareigas Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčioje – buvo superintendentas ir generalinis superintendentas. Prie Biržų krašto garsinimo prisidėjo burmistrai, tuometiniai dabartinių merų atitikmenys – Povilas Klybas, Jonas Sprindys, Vincas Morkūnas, Kristoferis Vagneris, Petras Jurgaitis, Gediminas Galvanauskas-Galva, Fridrichas Jakštas, Petras Kačinskas.
      Balys Sruoga puikiai žinomas kaip simbolistinės poezijos kūrėjas, literatūros kritikas, dramaturgas (istorinės dramos kūrėjas), prozininkas, teatrologijos pradininkas Lietuvoje. Jis XX a. 1-oje pusėje parašė vieną žinomiausių lietuviškos prozos kūrinių – „Dievų mišką“.
      Kazys Binkis buvo lietuvių poezijos reformatorius, avangardizmo pradininkas. Jis turėjo ryškų poeto talentą, bet dėl savo ankstyvos mirties nespėjo visų kūrybinių idėjų realizuoti. Kazio Binkio kūryba daugiažanrė (poezija, drama, poemos vaikams, vertimai, feljetonai, publicistika), skirta skirtingo išsilavinimo ir įvairaus estetinio skonio skaitytojams.
      Vienas žymiausių Biržų krašto šviesuolių – režisierius, aktorius, pedagogas, dramaturgas Borisas Dauguvietis. Jis vienintelis, iš Biržų krašto kilęs žmogus, kurio atminimas yra įamžintas 2009 m. sukurtame Vienybės medyje. Šioje skulptūroje minint Lietuvos tūkstantmetį iškalti šimto garsiausių lietuvių vardai ir pavardės.
      XX a.1-oje pusėje Biržų gimnazija išugdė didelį būrį vėliau Biržus savo veikla garsinusių žmonių. Ją šiuo laikotarpiu baigė partizanai, rašytojai ir vertėjai Bronius Krivickas ir Mamertas Indriliūnas; rašytojai Eugenijus Matuzevičius, Bernardas Brazdžionis, kunigai Kazimieras Vasiliauskas, Jonas Kalvanas, skulptorius Konstantinas Bogdanas, dailininkas Petras Rauduvė, broliai botanikas Jonas Dagys ir jo bendravardis ekonomistas. Šiuo laikotarpiu visuomeniniame gyvenime aktyviai dalyvavo Biržų gimnazijos mokytojai, kurie savo veikla prisidėjo prie šaulių, „Mūzos“ draugijos, evangelikų reformatų idėjų įgyvendinimo.
      Prieškariu žymūs biržiečiai prisidėjo prie Biržų muziejaus garsinimo. Jokūbas Mikelėnas 1930 m. kasinėjo pilies teritorijoje. Kasinėjimų metu jis atrado perdegusių koklių, kurie leido lokalizuoti Biržų I-ojo dvaro vietą. Mykolas Staškevičius prieškariu kūrė iškamšas. Tiek Jokūbo Mikelėno rasti kokliai, tiek Mykolo Staškevičiaus iškamšos yra eksponuojami Biržų krašto muziejuje „Sėla“.
      Be jau minėtų žmonių virtualioje parodoje pateikiamos skulptoriaus Jokūbo Dagio, poetų Adolfo Sabaliausko ir Igno Lapienės, Lietuvos evangelikių moterų sąjungos steigėjos Klaros Šepetienės, muzikų – Petro Lapienės, Vlado Jakubėno, karininkų Jono Variakojo ir Stasio Nastopkos nuotraukos. Šie žmonės savo veikla taip pat prisidėjo prie Biržų garsinimo Lietuvoje ir už jos ribų.
      Muziejuje saugomos ir eksponuojamos ne tik žymių krašto žmonių fotografijos, bet taip pat Biržų krašto šviesuolių buities daiktai, meno kūriniai, laiškai, prisiminimai ir kiti su jų gyvenimu ir veikla susiję artefaktai.

Parodos objektai

   
  • Knygnešys Jurgis Bielinis.

    Knygnešys Jurgis Bielinis., XX a. pr.

    Nežinomas fotografas

    Portretinė fotografija. Jurgis Bielinis, knygnešys (1846-1918 m.)  Originalas . Vyras sėdi ant kėdės prie stalo , dešine ranka atsirėmęs į stalą, apsivilkęs puspalčiu, apsiavęs auliniais batais, praplikęs su barzda . Visu ūgiu truputį pasisukęs į kairę . Nuotrauka paklijuota ant kartono . Apačioje įrašai "V. Savsienovič . Kovna". Dukters teigimu Jurgis Bielinis fotografavimosi metu buvo apie 70 m. amžiaus.

    Jurgis Bielinis gimė Purviškiuose, Biržų raj. 1872 m. Rygoje baigė vokiečių pradinę mokyklą. Per Jurgį Bielinį Motiejus Valančius kurį laiką palaikė ryšius su lietuviškos spaudos leidėju Prūsijoje kunigu J. Zabermanu. 1885-1895 m. Jurgis Bielinis dalyvavo Garšvių (Panevėžio raj.) knygnešių organizacijos veikloje; sukūrė lietuviškos spaudos nelegalaus platinimo tinklą, aptarnavusį daugiausia Vidurio ir Rytų Lietuvą bei Latviją. Bendradarbiavo „Aušroje“, „Varpe“, Leido neperiodinį laikraštį „Baltasis erelis“. Jis 1893 m. papildė ir išleido S. Daukanto „Pasakojimą apie veiklaus lietuvių tautos senovėje“. Caro žandarams ir pasienio sargybiniams buvo įkliuvęs 5 kartus, bet buvo sumanus ir drąsus, todėl pavykdavo ištrūkti. Už jo sugavimą valdžia buvo paskyrusi didelę premiją. Savojo gyvenimo šūkiu laikė paties sukurtą posakį:„Nemirsiu, kol maskoliai iš Lietuvos neišeis“. Sulaukė to laiko. Jurgis Bielinis tikėjo visų lietuvių vienybės galimumu, turėjo iliuzijų, kad diplomatiniu būdu, apeliuojant į Vakarų imperijos valstybes, galima sukurti nepriklausomą valstietiško karalius valdomą Lietuvos valstybę. Mirė  1918 m. Katinuose, Pasvalio raj. eidamas pėsčiomis į Vilnių, į Lietuvių konferenciją, kuri Nepriklausomybės reikalavimą paskelbė bendru visos tautos reikalu. Jurgis Bielinis palaidotas Sostuose, Biržų raj.

     

     

  • Balys Sruoga

    Balys Sruoga, 1915 m.

    Nežinomas fotografas

    Portretinė fotografija. Poetas, prozininkas, dramaturgas, teatrologas Balys Sruoga.

  • Rašytojas, poetas Kazys Binkis

    Rašytojas, poetas Kazys Binkis, XX a. 4 deš.

    Nežinomas fotografas

    Portretinė fotografija. Kazys Binkis (1893 11 24 – 1842 04 27) poetas, dramaturgas gimė Biržų apskr. Papilio apyl. Gudelių km. mirė Kaune.

    Kazys Binkis 1908–1911 m. mokėsi Biržų keturklasėje mokykloje. 1915 m. baigęs mokytojų kursus Vilniuje mokytojavo Papilyje, 1918–1919 m. prisidėjo prie revoliucinių tarybų kūrimo Biržų apskrityje, dirbo Vilniuje organizuojamo tarybinio literatūros žurnalo „Liepsnos'' redakcijoje. 1920–1923 m. su pertraukomis studijavo literatūrą ir filosofiją Berlyno universitete. Vertėsi žurnalistika, redagavo įvairius leidinius, parašė populiarių brošiūrų, straipsnių. Buvo avangardistinės „Keturių vėjų“ grupės iniciatorius ir vadovas, Lietuvių rašytojų draugijos valdybos narys, prisidėjo prie laikraščio ,,Literatūros naujienos'' leidimo. Jis kritiškai vertino prie6kario valdžios švietimo ir kultūros politiką, bet turėjo tautinės vienybės iliuzijų; kai kuriais rašiniais pasitarnavo valdantiems sluoksniams.

    Eilėraščius pradėjo skelbti 1913 m. Bendradarbiavo žurnale „Vaivorykštė“, almanache „Pirmasai baras.“ Ankstyvajai poezijai (rinkinys. „Eilėraščiai“, 1920) būdinga žaismingai perteikta kaimo žmogaus pasaulėjauta, kasdieniškų kaimo aplinkos realijų poetizavimas, jausmo natūralumas, poetinės kalbos melodingumas. „Keturių vėjų“ periodo Balio Sruogos eilėraščių (rinkinys „100 pavasarių“, 1923, 1926) lyrinis herojus – futuristiškai veržlus, maištingas, kupinas vitališko džiaugsmo ir optimizmo jaunuolis, neigiantis miesčionišką sustingimą, šablonus. Ekspresyvi keturvėjinė Kazio Binkio lyrika prisidėjo prie lietuviškos poezijos atnaujinimo, įtvirtino joje plakatišką išraišką, autoironiją, modernaus miesto leksiką, šnekamąsias tonacijas. Alijošiaus slapyvardžiu Kazys Binkis paskelbė satyrinių ir humoristinių eiliuotų pasakojimų, feljetonų (rinkinys „Tamošius Bekepuris ir kitos Alijošiaus dainuškos“, 1928; „Ir t. t.“, 1931), parodijinę poemą „Jauniausia Lietuva“ 1930). Šiems kūriniams būdinga lengvas dainiškas eiliavimas, sąmojis, juose yra visuomenės kriticizmo elementų, Kazio Binkio pjesė „Atžalynas“ (išleista ir pastatyta 1938), vaizduojanti moksleivių gyvenimą buvo statoma Lietuvos, Latvijos, Estijos teatruose. 1940 m. parašytoje antikarinėje pjesėje „Generalinė repeticija“ (išspausdinta 1958; pastatyta 1959) panaudota „spektaklio spektaklyje“ forma, vaizduojama ,,mažojo žmogaus,'' susidūrusio su militarizmu tragedija. Kazys Binkis parašė poezijos kūrinių vaikams („Atsiskyrėlis Antanėlis“, 1930; „Meškeriotojas“, 1935; „Jonas pas čigonus“, 1937; „Kiškių sukilimas“, 1937).

  • II-ojo Seimo (1923-1926 m.) narys, valstietis liaudininkas, agronomas, ekonomistas, kooperatininkas.Petras Kregždė

    II-ojo Seimo (1923-1926 m.) narys, valstietis liaudininkas, agronomas, ekonomistas, kooperatininkas.Petras Kregždė, 1923 m.

    Nežinomas fotografas

    Portretinė fotografija. II-ojo Seimo (1923-1926 m.) narys, valstietis liaudininkas, agronomas, ekonomistas, kooperatininkas.Petras Kregždė (1894-01-14 Lyglaukiai, Biržų r. – 1947-04-22 Niujorkas).

  • Biržų evangelikų reformatų kunigas Povilas Jašinskas

    Biržų evangelikų reformatų kunigas Povilas Jašinskas, 1928 m.

    Nežinomas fotografas

    Siužetinė fotografija. Biržų evangelikų reformatų kunigas Povilas Jašinskas. Bazelis, 1928 m. Vyras iki juosmens, dešine ranka atsirėmęs į knygų lentyną. 

  • Evangelikų reformatų kunigas, generalinis superintendentas Povilas Jakubėnas (centre) su šeima prie pietų stalo

    Evangelikų reformatų kunigas, generalinis superintendentas Povilas Jakubėnas (centre) su šeima prie pietų stalo, ~1924 m.

    Nežinomas fotografas

    Siužetinė fotografija. Evangelikų reformatų kunigas, generalinis superintendentas Povilas Jakubėnas (centre) su šeima prie pietų stalo Biržų evangelikų reformatų klebonijos verandoje.

  • Sinodo dalyviai prie Biržų evangelikų reformatų bažnyčios

    Sinodo dalyviai prie Biržų evangelikų reformatų bažnyčios, 1928 m.

    Petras Ločeris

    Grupinė fotografija. Sinodo dalyviai prie Biržų evangelikų reformatų bažnyčios. Sėdi iš kairės: doc. dr. J. Beblavy, prof dr. kunigas Konstantinas Kurnatauskas, Klara Šepetienė, superintendentas kunigas Jonas Šepetys, Jonas Yčas, generalinis superintendentas kunigas Povilas Jakubėnas, dr. Jokūbas Mikelėnas, kunigas Adomas Šernas, vet. gyd. doc. Petras Nastopka, kunigas F. Barnelis (tėvas), bankininkas Petras Variakojis. Antroje eilėje: kunigas Neimanas, x, Vilius Grytė, generolas Stasys Nastopka, Martynas Mažuika, kunigas Povilas Jašinskas, x, x, x, x, x. Trečioje eilėje: x, x, x, Motiejus Tamulėnas, x, x, x, P. Bružas, kiti nežinomi. Ketvirtoje eilėje: x, x, Povilas Dilys, 5 – Halina Jakubėnaitė - Slavėnienė (virš jos –bankininkas Petras Šernas), Marija Bernšteinaitė. Ketvirtoje eilėje iš dešinės: 2 – Aelksandras Puodžiūnas, aukščiau – kunigas Vytautas Kurnatauskas. Šeštoje eilėje iš dešinės: Kostas Kregždė, Vladas Jakubėnas, Liudomiras Nastopka (virš jo – Danutė Yčaitė), kunigas Fridrichas Barnelis (virš jo – kun. Aleksandras Balčiauskas), Irena Trečiokaitė-Žebenkienė, žemiau – Birutė Yčaitė, x, A. Balčiauskaitė.

  • Lietuvių etnomuzikologijos pradininkas, poetas ir vertėjas kanauninkas Adolfas Sabaliauskas

    Lietuvių etnomuzikologijos pradininkas, poetas ir vertėjas kanauninkas Adolfas Sabaliauskas, XX a. 4 deš.

    Karlas Baulas

    Portretinė fotografija. Lietuvių etnomuzikologijos pradininkas, poetas ir vertėjas kanauninkas Adolfas Sabaliauskas (1873 Krikščių k., Biržų raj.) – 1950 Kaune). Katalikų kunigas kanauninkas Adolfas Sabaliauskas XIX–XX a. sandūroje surinko ir paskelbė 890 Biržų krašto dainų tekstų, 591 melodiją, 254 smulkiosios tautosakos kūrinėlius. Būdamas biržiečiu ir klebonaudamas Nemunėlio Radviliškyje, jis atkreipė dėmesį į beišnykstančias šiaurės rytų aukštaičių giesmes sutartines, kankles, skudučius, ragus, daudytes. Išleistuose darbuose („Sutartines ir musu muzikos inrankiai“, 1904, „Žiemių - rytiečių lietuvių tautinė muzika“, 1911, „Lietuvių dainos ir giesmės šiaurrytinėje Lietuvoje“, 1912 (su A..R. Niemiu), „Lietuvių dainų ir giesmių gaidos“, 1916) aprašytos būdingiausios sutartinių, dainų, instrumentinės muzikos savybės, atlikimo būdai, muzikos instrumentai, pateiktas sutartinių ir dainų skirstymas. Adolfas Sabaliauskas pastebėjo ir iškėlė pamatines etnomuzikologijos problemas, būtent, dainavimo ir instrumentinio muzikavimo kilmės klausimus, dainavimą laikydamas pirmesniu; pastebėjo ir atlikimo tradicijų pastovumą - gieda ir dainuoja daugiausia moterys, o instrumentais groja vyrai. Beje, šių klausimų tinkamai negali išspręsti ir šiuolaikinė etnomuzikologija. Adolfo Sabaliausko darbuose nuosekliai aprašytas savito Lietuvos regiono – šiaurės rytų Aukštaitijos etninės muzikos palikimas yra nepamainomu šaltiniu kiekvienam tyrinėtojui. Adolfui Sabaliauskas pelnytai laikytinas lietuvių etnomuzikologijos pradininku, nors nebuvo nei profesionaliu muziku, juolab muzikologu. Tačiau rūpestis etninės kultūros palikimu, jo užrašymu ir savalaikiu paskelbimu ir ypač didelė išliekamoji jo darbų reikšmė Adolfą Sabaliauską verčia manyti esant pirmuoju, kurio dar XX a. pradžioje iškeltas idėjas pratęsė, patikslino, pagilino Z. Slavinskas-Slaviūnas, J. Čiurlionytė, S. Paliulis ir vėlesni tyrinėtojai.

  • Jonas Dagys su esperantininko ženkliuku atlape

    Jonas Dagys su esperantininko ženkliuku atlape, ~1924 m.

    Petras Ločeris

    Biržų gimnazijos esperantininkas Jonas Dagys (1903 Kadaruose, dabartiniame Biržų raj. – 1993 Vilniuje), botanikas, augalų fiziologas, gimnazijoje vadintas mažuoju Dagiu. 

    Didžiuoju Dagiu vadintas ekonomistas Jonas Dagys (1904 Šlepščiuose, dabartiniame Biržų raj. – 1983 Biržuose, palaidotas Kaune). 

    J. Dagio įrašas reverse: Atminimui  Didžiajam Jurgiui  nuo Mažojo Jono

  • Mokytojas, evangelikų reformatų kuratorius, Mykolas Kregždė

    Mokytojas, evangelikų reformatų kuratorius, Mykolas Kregždė, 1925 m.

    Petras Ločeris

    Portretinė fotografija. Mokytojas, evangelikų reformatų kuratorius, Mykolas Kregždė (1906-1955).

  • Esperantininkas Petras Lapienė su žmona Nina

    Esperantininkas Petras Lapienė su žmona Nina, 1933 m.

    Bronislovas Miedzionis

    Grupinis portretas. Petras Lapienė su žmona Nina.
    P. Lapienė (1904 m. spalio 18 d. Kviriškyje – 1943 m. rugsėjo 2 d. Kaune), kanklininko Petro Lapienės sūnus, pedagogas, esperantininkas, tautosakininkas.
    Įrašas reverse: Brangiems namiškiams / nuo Ninos ir Petro. / Kaunas, 1933. I. 8.

  • Lietuvos kariuomenės generolas leitenantas Stasys Nastopka

    Lietuvos kariuomenės generolas leitenantas Stasys Nastopka, ~1916 m.

    Nežinomas fotografas

    Portretinė fotografija Lietuvos kariuomenės generolas leitenantas Stasys Nastopka (1881-06-19 Rinkuškiuose – 1939-10-19 Biržuose) Rusijos imperijos kariuomenėje.

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 3
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.