Biržų krašto šviesuoliai XX a. 1-oje pusėje

Virtualioje parodoje „Biržų krašto šviesuoliai XX a. 1-oje pusėje“ pristatomi šiuo laikotarpiu Lietuvoje ir už jos ribų Biržų apylinkes garsinę politikai, muzikai, rašytojai ir kiti žinomi žmonės.
Pirmieji XX a. amžiaus metai Lietuvai buvo sunkūs. Lietuvoje vis dar buvo draudžiama spauda lietuviškais rašmenimis. Knygnešio Jurgio Bielinio, kilusio iš dabartinio Biržų rajono, Purviškių kaimo, pastangomis lietuvius slapta pasiekdavo knygos gimtąja kalba.
Jokūbas Šernas ir Alfonsas Petrulis 1918 metų vasario 16-ąją pasirašė nutarimą dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės paskelbimo. Pirmuosius Nepriklausomybės žingsnius žengiančiai Lietuvai buvo būtina turėti savo pinigus, todėl, Vabalninko apylinkėse gimusio Vytauto Petrulio iniciatyva, 1922 m. Lietuvoje įvestas litas.
Pirmoje Lietuvos Respublikoje keli iš Biržų apylinkių kilę žmonės prisidėjo prie įstatymų leidybos. Kipras Bielinis, Kostas Kregždė ir Vytautas Petrulis buvo Lietuvos II Seimo (1923–1926) nariai. II Lietuvos Respublikos Seime (1926–1927) Biržų kraštui atstovavo Kostas Kregždė ir Konstantinas Šakenis. Keletas Biržų krašto žmonių prieškariu buvo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovai. Ernestas Galvanauskas buvo ministras pirmininkas, o Vytautas Petrulis, Martynas ir Jonas Yčai, Konstantinas Šakenis šiuo laikotarpiu ėjo ministrų pareigas.
Prieškario laikotarpiu Lietuvoje buvo žinomi evangelikų reformatų kunigai – Jonas Šepetys ir Povilas Jakubėnas. Pastarasis buvo evangelikų reformatų laikraščio „Sėjėjas“, spausdinto Biržų spaustuvėje, redaktorius ir leidėjas. Šie reformatų kunigai prieškariu buvo renkami į aukščiausias pareigas Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčioje – buvo superintendentas ir generalinis superintendentas. Prie Biržų krašto garsinimo prisidėjo burmistrai, tuometiniai dabartinių merų atitikmenys – Povilas Klybas, Jonas Sprindys, Vincas Morkūnas, Kristoferis Vagneris, Petras Jurgaitis, Gediminas Galvanauskas-Galva, Fridrichas Jakštas, Petras Kačinskas.
Balys Sruoga puikiai žinomas kaip simbolistinės poezijos kūrėjas, literatūros kritikas, dramaturgas (istorinės dramos kūrėjas), prozininkas, teatrologijos pradininkas Lietuvoje. Jis XX a. 1-oje pusėje parašė vieną žinomiausių lietuviškos prozos kūrinių – „Dievų mišką“.
Kazys Binkis buvo lietuvių poezijos reformatorius, avangardizmo pradininkas. Jis turėjo ryškų poeto talentą, bet dėl savo ankstyvos mirties nespėjo visų kūrybinių idėjų realizuoti. Kazio Binkio kūryba daugiažanrė (poezija, drama, poemos vaikams, vertimai, feljetonai, publicistika), skirta skirtingo išsilavinimo ir įvairaus estetinio skonio skaitytojams.
Vienas žymiausių Biržų krašto šviesuolių – režisierius, aktorius, pedagogas, dramaturgas Borisas Dauguvietis. Jis vienintelis, iš Biržų krašto kilęs žmogus, kurio atminimas yra įamžintas 2009 m. sukurtame Vienybės medyje. Šioje skulptūroje minint Lietuvos tūkstantmetį iškalti šimto garsiausių lietuvių vardai ir pavardės.
XX a.1-oje pusėje Biržų gimnazija išugdė didelį būrį vėliau Biržus savo veikla garsinusių žmonių. Ją šiuo laikotarpiu baigė partizanai, rašytojai ir vertėjai Bronius Krivickas ir Mamertas Indriliūnas; rašytojai Eugenijus Matuzevičius, Bernardas Brazdžionis, kunigai Kazimieras Vasiliauskas, Jonas Kalvanas, skulptorius Konstantinas Bogdanas, dailininkas Petras Rauduvė, broliai botanikas Jonas Dagys ir jo bendravardis ekonomistas. Šiuo laikotarpiu visuomeniniame gyvenime aktyviai dalyvavo Biržų gimnazijos mokytojai, kurie savo veikla prisidėjo prie šaulių, „Mūzos“ draugijos, evangelikų reformatų idėjų įgyvendinimo.
Prieškariu žymūs biržiečiai prisidėjo prie Biržų muziejaus garsinimo. Jokūbas Mikelėnas 1930 m. kasinėjo pilies teritorijoje. Kasinėjimų metu jis atrado perdegusių koklių, kurie leido lokalizuoti Biržų I-ojo dvaro vietą. Mykolas Staškevičius prieškariu kūrė iškamšas. Tiek Jokūbo Mikelėno rasti kokliai, tiek Mykolo Staškevičiaus iškamšos yra eksponuojami Biržų krašto muziejuje „Sėla“.
Be jau minėtų žmonių virtualioje parodoje pateikiamos skulptoriaus Jokūbo Dagio, poetų Adolfo Sabaliausko ir Igno Lapienės, Lietuvos evangelikių moterų sąjungos steigėjos Klaros Šepetienės, muzikų – Petro Lapienės, Vlado Jakubėno, karininkų Jono Variakojo ir Stasio Nastopkos nuotraukos. Šie žmonės savo veikla taip pat prisidėjo prie Biržų garsinimo Lietuvoje ir už jos ribų.
Muziejuje saugomos ir eksponuojamos ne tik žymių krašto žmonių fotografijos, bet taip pat Biržų krašto šviesuolių buities daiktai, meno kūriniai, laiškai, prisiminimai ir kiti su jų gyvenimu ir veikla susiję artefaktai.