• Monetos iš palaidojimo vietų Utenos kraštotyros muziejaus fonduose

        Monetos iš palaidojimo vietų Utenos kraštotyros muziejaus fonduose

      Išsamiausias darbas apie monetas kapuose Lietuvoje – archeologo ir numizmato Eugenijaus Ivanausko knyga „Monetos ir žetonai Lietuvos senkapiuose 1387–1850“, išleista 2001 m. Joje rašoma, kad monetas į kapus pradėjo dėti senovės graikai VI a. prieš Kristų. Dėjo monetas į kapus ir romėnai. Krikščionybė kovojo su šiuo pagonišku papročiu, bet neįveikusi leido taip daryti ir krikščionims.
      Lietuvos teritorijoje pirmaisiais amžiais po Kristaus monetas į kapus dėjo pajūrio gyventojai, gausiai prekiavę su Senovės Romos imperija. Imperijai žlugus, šis paprotys išnyksta. Vikingų laikais, IX a., atsinaujinęs monetų dėjimo į kapus paprotys buvo ne tik pajūryje. Vikingai, prekiaudami su rytais ir vakarais bei juos plėšdami, platino tų kraštų monetas didelėse teritorijose. Monetas į kapus nustojo dėti XII amžiaus pradžioje, nes pasibaigus vikingų epochai, nutrūko ir svetimų monetų įvežimas. Monetos vėl pradedamos dėti į kapus tik po Lietuvos krikšto 1387 m., kai Lietuvoje prasidėjo savų monetų kalimas. Ankstyvąsias lietuviškas monetas į kapus dėjo ne visuose senkapiuose. Tai rodo ir muziejuje esantys Utenos rajono senkapių tyrimų radiniai. Ažugirių senkapyje ankstyvųjų monetų rasta, o Geniakalnio senkapio suardytoje dalyje jų nebuvo. Pagal radinius suardyta dalis datuojama XIV a. 4 ketvirčiu – XV a. pradžia. Suardytų kapų radiniai surinkti naudojant metalų detektorių, aptinkantį ir smulkius daiktus. Jei būtų buvę monetų, jos irgi būtų buvę surastos.
      Pirmasis krikščioniškų kapų su monetomis laikotarpis – XIV a. 4 ketvirtis – XV a. 1 pusė. Neaišku, kodėl šis paprotys po to laikinai išnyko. XV a. pabaigoje – XVI a pradžioje retkarčiais į kapus monetas dėdavo piniginėse. Pinigų dėjimo paprotys vėl atsirado XVI a. antrojoje pusėje, kai vykstant katalikų – reformatų kovoms įvyko pagonybės atgimimas. Tai rodo turtingi kapai su daiktais ir XVI a. antrosios pusės monetomis.. Į kapus daugiausia dėjo smulkias monetas – denarus ir šilingus. Po Liublino unijos 1569 m. Lietuvoje pradėtos naudoti lenkiškos monetos, kurias irgi dėjo į kapus. Kadangi apyvartoje buvo ir ankstyvesnių monetų, vien pagal monetas kapų datuoti negalima. XVII a. 3 dešimtmetyje į kapus Lietuvoje pradeda dėti ir kitų valstybių monetas. Dauguma tokių monetų – tai Prūsijoje ir Švedijos okupuotoje Rygoje kalti šilingai. Monetų dėjimo į kapus paprotys pradėjo sparčiai nykti XVII a. antrojoje pusėje dėl didelio Lietuvos nuniokojimo ir galutinai išnyko XVIII a. 3 ketvirtyje.
      Į Utenos kraštotyros muziejų pirmosios monetos pateko 1948 m. Tai septyni Vytauto denarai ir Zigmanto III Vazos dvidenaris. Monetas kartu su kitais radiniais iš ardomo Ažugirių (Utenos r.) senkapio pardavė radėjas Juozas Guobužas. Po to monetų iš palaidojimų nebuvo gauta iki 1974 m. Tais metais Aknystėlių (Utenos r.) kaimo gyventoja Anelė Tumienė perdavė Karolio XII erę, rastą šio kaimo senkapio teritorijoje.
      1977 m. archeologas Vytautas Urbananavičius muziejui perdavė monetas, rastas 1976 m. Ažugirių senkapio tyrimų metu. 1987 m. į muziejų pateko trys Zigmanto III Vazos šilingai iš aptikto Kurklių (Anykščių r.) senkapio. Archeologas Gintautas Zabiela 1991 m. perdavė muziejui retą Lietuvoje monetą – Kurliandijos hercogo Ernsto Birono šilingą. Jis rastas Daugailių (Utenos r.) piliakalnyje, kuriame po apleidimo buvo laidojama. Monetų muziejuje yra ir iš Rimvydo Laužiko 1997–2000 m. tyrinėtos Tauragnų (Utenos r.) buvusiųjų bažnyčių vietos. Jonas Balčiūnas muziejui perdavė 1999 m. tirto Maželiškių (Utenos r.), o Ilona Vaškevičiūtė – 2008 m. tirto Svidžių (Zarasų r.) senkapio radinius, tarp kurių irgi buvo monetų. Iš monetų, Jono Stankaus 2006 m. rastų Utenos senosiose kapinėse, tik Zigmanto III Vazos trečiokas ir Jono II Kazimiero šilingas gali būti iš suardytų kapų.
      Autorius 1988–1998 m. tyrė Ruklių (Utenos r.) senkapį, o 2000 m. – Bikūnų (Utenos r.) piliakalnį – senkapį. Tyrimų metu rastas monetas kartu su kitais radiniais perdavė muziejui. 2021 m. muziejus iš Kultūros paveldo departamento gavo konfiskuotus radinius iš juodųjų archeologų išplėštų XVII a. antrosios pusės kapų. Tarp perduotų radinių irgi buvo monetų.
      Šiuo metu Utenos kraštotyros muziejaus archeologijos rinkiniyje yra 300 monetų iš palaidojimų, didžioji jų dalis priklauso pagrindiniam fondui.
      Nuotraukos autoriaus, Virginijaus Paknio, Adolfo Sinkevičiaus.
      Parengė Dalius Ribokas, muziejininkas.

Parodos objektai

   
  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 21
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 1
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.