• Vilnius – Valdovų miestas

        Vilnius – Valdovų miestas

      Vilnius – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų miestas. Pagonybės laikais Vilniuje, ant Pilies kalno, iškilo didžiųjų kunigaikščių pilis, Šventaragio slėnyje pagal senus papročius buvo deginami Lietuvos kunigaikščių palaikai. Vėliau čia buvo pastatyta Vilniaus katedra ir Valdovų rūmai.
      Didieji kunigaikščiai Vilniaus pilyse įsikūrė maždaug XIII–XVI a. Viduramžių valdovai paprastai neturėjo vienos nuolatinės rezidencijos, rūpindamiesi šalies reikalais ir kariaudami jie keliaudavo iš vieno miesto į kitą. Pirmasis valdovas, siejamas su Vilniumi yra karalius Mindaugas (apie 1200–1263): ilgą laiką buvo manoma, kad jo karūnacija galėjo vykti Vilniaus katedroje. Nuolatine valdovų rezidencija Vilnius imtas laikyti nuo kunigaikščio Gedimino (apie 1275–1341) laikų: valdovas čia gyveno su žmona ir vaikais, priimdavo kitų šalių pasiuntinius, sudarinėdavo sutartis, iš Vilniaus siuntė laiškus vokiečių žemių šalims bei popiežiui. Gediminas laikomas ir Vilniaus miesto įkūrėju – 1323 m. jo laiškuose Vilniaus vardas buvo pirmą kartą paminėtas.
      XIV–XVII a. Gediminaičių, Jogailaičių ir Vazų dinastijų atstovai daug prisidėjo, kad Vilniaus miestas augtų, būtų saugus gyventi, kad čia būtų puoselėjama vakarietiška kultūra, kad valdovų rūmai nenusileistų kitų šalių rezidencijoms. Net ir laikinai rūmuose įsikūrus valdovui, suklestėdavo visas miestas: pagausėdavo gyventojų, kilmingų svečių, pagyvėdavo prekyba, atsirasdavo naujų pramogų ir reginių, užvirdavo valdovo pilių, didikų rūmų statybos, pertvarkymo darbai.
      Valdovų rūmai gyvybingi buvo iki 1655 m., kai juos visiškai nuniokojo Maskvos ir kazokų kariuomenė. Rūmai buvo sugriauti, valdovų lobynai ir meno kolekcijos išgrobstyti, dvariškiai išblaškyti. Nuo tada Valdovų rūmai niekada nebetarnavo kaip Lietuvos valdovų rezidencija. Vėlesni valdovai į Vilnių atvykdavo retai, tik iškilus būtinybei spręsti kokius nors valstybės reikalus. Kai kurie iš jų čia nebuvo apsilankę nė karto. Daugumai jų Vilnius tapo tik tolima Lenkijos ir Lietuvos provincija.
      Prie Vilniaus ir Lietuvos klestėjimo daug prisidėjo ir nekarūnuoti valdovai – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminės: Radvilos, Goštautai, Chodkevičiai, Sapiegos, Pacai, Tiškevičiai, Oginskiai, Tyzenhauzai... XV–XVI a. šie kilmingų giminių atstovai sudarė Ponų Tarybą, kuri kartu su didžiuoju kunigaikščiu valdė šalį. Pasižvalgę po Vilniaus senamiestį, suskaičiuosime ne vienus garsioms giminėms priklausiusius rūmus, jų funduotas bažnyčias ar vienuolynus. Savo darbais didikai darė įtaką krašto ekonomikai, kultūrai ir švietimui, kūrė šalies istoriją.
      Paroda parengta pagal Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus išleistą spalvinimo knygą „Spalvink Vilnių. Valdovų miestas“ (sudarytojos L. Bačkienė ir D. Sirgedaitė, 2021; https://www.lndm.lt/spalvink-vilniu/)

Parodos objektai

   
  • Rodomi įrašai nuo 25 iki 36
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 4
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.