• Boleslovas Mykolas Ruseckas

      Boleslovas Mykolas Ruseckas

      Šiemet minime 190-ąsias dailininko ir kolekcininko Boleslovo Rusecko gimimo metines. B. Ruseckas gimė 1824 m. lapkričio 23 d. Romoje Vilniaus meno mokyklos auklėtinio tapytojo Kanuto Rusecko ir Antaninos Červinskytės šeimoje. 1831 m. tėvai su mažamečiu sūnumi grįžo į Vilnių. Pirmąsias dailės pamokas Boleslovas gavo iš tėvo – pradžioje namuose, vėliau Vilniaus Bajorų institute. 1843–1850 m. jis studijavo Peterburgo Dailės akademijoje pas Karlą Briulovą ir Fiodorą Brunį. Studijų metais bendradarbiavo leidinyje „Rocznik Literacki“. 1850 m. už portretą iš natūros gavo laisvojo dailininko vardą. 1851 m. norėjo studijas tęsti užsienyje, bet negavo caro valdžios leidimo. 1853 m. siekdamas akademiko titulo nutapė alegorinį paveikslą „Nemunas ir Neris“. 1857 m. išvyko į kelionę po Europą, aplankė Varšuvą, Krokuvą, Dresdeną, Prahą, Vieną, Paryžių ir kitus miestus, 1858–1861 m. praleido Romoje. Grįžęs į Vilnių gyveno savo name Šv. Jono gatvėje, turėjo dirbtuvę Pilies gatvėje ir dvarelį prie Vilniaus. Tapė religines kompozicijas, aliejinius ir akvarelinius portretus, piešė litografavimui skirtus žymių asmenų portretus, pieštuku ir akvarele fiksavo Vilniaus ir apylinkių architektūros paminklus. Kolekcionavo archeologines senienas ir dailės kūrinius. Buvo sukaupęs daug Vilniaus meno mokyklos dailininkų darbų, tarp jų – Pranciškaus Smuglevičiaus, Vincento Dmachausko ir kt. Rinko medžiagą dailės istorijai. Buvo Vilniaus mokslo bičiulių, Meno ir mokslo muziejaus bei Krokuvos istorijos ir senienų mylėtojų draugijų narys. Rūpinosi kultūros paminklų likimu, finansiškai rėmė meno ir mokslo institucijas, globojo dailės mokslo siekiančius neturtingus jaunuolius. Mirė 1913 m. sausio 31 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Bernardinų kapinėse. Dailės kūrinių kolekciją ir archeologijos rinkinius testamentu paliko Vilniaus mokslo bičiulių draugijai. Didžioji dalis Vilniaus mokslo bičiulių draugijai dovanotų dailės kūrinių šiandien yra saugomi Lietuvos dailės muziejuje.

Parodos objektai

   
  • Dzeuso galva

    Dzeuso galva, XIX a. vid.

    Boleslovas Mykolas Ruseckas

    Boleslovo Rusecko, garsaus XIX a. lietuvių tapytojo Kanuto Rusecko sūnaus, studijų Peterburgo dailės akademijoje metu sukurtas nepriekaištingas akademinis Dzeuso galvos piešinys. Jaunam dailininkui pavyko įtikinamai perteikti antikinės skulptūros veido proporcijas, apimtis, plaukų ir barzdos garbanas bei jas išryškinantį šviesos ir šešėlių žaismą.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Vyro aktas

    Vyro aktas, XIX a. vid.

    Boleslovas Mykolas Ruseckas

    Boleslovo Rusecko, garsaus XIX a. lietuvių tapytojo Kanuto Rusecko sūnaus, studijų pas Karlą Briulovą Peterburgo dailės akademijoje metu sukurtas meistriškas akademinis antikinės skulptūros piešinys. Jaunam dailininkui pavyko įtikinamai perteikti minimalią antikinės skulptūros judesio dinamiką, tobulas kūno proporcijas, subtiliai modeliuoti plastines figūros apimtis bei krentančio audinio klostes.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Vyro aktas

    Vyro aktas, 1851 m.

    Boleslovas Mykolas Ruseckas

    Boleslovo Rusecko, garsaus XIX a. lietuvių tapytojo Kanuto Rusecko sūnaus, studijų Peterburgo dailės akademijoje metu sukurtas meistriškas akademinis stovinčio vyro aktas. Nepriekaištingai perteiktas ekspresyvus pozuotojo iškeltomis rankomis judesys, atletiškos jo figūros muskulatūra, kontrastinga šviesotamsa. Dinamikos ir įtampos piešiniui teikia gilus fono šešėlis, padedantis išryškinti figūros silueto apybraižas.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Vyro aktas

    Vyro aktas, 1851 m.

    Boleslovas Mykolas Ruseckas
    Boleslovo Rusecko, garsaus XIX a. lietuvių tapytojo Kanuto Rusecko sūnaus, studijų Peterburgo dailės akademijoje metu sukurtas meistriškas akademinis apnuoginto vyro surištomis rankomis piešinys. Būsimam dailininkui pavyko įtikinamai perteikti plastines figūros apimtis, proporcijas, muskulatūrą ir kontrastingą slystantį apšvietimą, sustiprintą baltos kreidos blikais.

    Aprašė Regina Urbonienė
  • Alegorijos „Nemunas ir Neris“ eskizas

    Alegorijos „Nemunas ir Neris“ eskizas, XIX a. vid.

    Boleslovas Mykolas Ruseckas

    LDM saugoma nemažas Boleslovo Rusecko (1824–1913), garsaus XIX a. lietuvių tapytojo Kanuto Rusecko sūnaus, piešinių ir eskizų rinkinys. Dailės pradmenis įgijęs pas tėvą, 1843–1850 jis mokėsi Peterburgo Dailės akademijoje pas Karlą Briulovą ir Fiodorą Brunį. Vėliau tobulinosi Romoje. Grįžęs gyveno ir dirbo Vilniuje, dėstė piešimą Vilniaus gimnazijoje. Tapė portretus, peizažus, buitines ir religines kompozicijas. Buvo neabejotinai puikus piešėjas, gavęs gerus akademinio piešinio pagrindus. Gyvu laisvu piešiniu sukurtame kompozicijos eskize vaizduojama dviejų Lietuvos upių – Nemuno ir Neries alegorija. Neoklasicistinei dailei būdingu stiliumi kūrinio idėją dailininkas perteikia per personifikaciją: Nemuną, kaip didesnę, galingesnę upę simbolizuoja vyresnio, barzdoto, tačiau gana atletiško sudėjimo vyro figūra. Prie jo prigludusi jaunos moters figūra įkūnija Nemuno intaką – upę Nerį.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Alegorija „Nemunas“

    Alegorija „Nemunas“, XIX a. vid.

    Boleslovas Mykolas Ruseckas

    LDM saugoma nemažas Boleslovo Rusecko (1824–1913), garsaus XIX a. lietuvių tapytojo Kanuto Rusecko sūnaus, piešinių ir eskizų rinkinys. Dailės pradmenis įgijęs pas tėvą, 1843–1850 jis mokėsi Peterburgo Dailės akademijoje pas Karlą Briulovą ir Fiodorą Brunį. Vėliau tobulinosi Romoje. Grįžęs gyveno ir dirbo Vilniuje, dėstė piešimą Vilniaus gimnazijoje. Tapė portretus, peizažus, buitines ir religines kompozicijas. Buvo neabejotinai puikus piešėjas, gavęs gerus akademinio piešinio pagrindus. Pažeistas, tačiau meistriškas ir išraiškingas seno barzdoto vyro galvos piešinys simbolizuoja Nemuną, didžiausią Lietuvos upę. Ši kruopšti vyro galvos studija skirta alegorinei kompozicijai „Nemunas ir Neris“. Net keli išlikę jos eskizų variantai saugomi LDM grafikos rinkiniuose.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Autoportretas

    Autoportretas, XIX a. vid.

    Boleslovas Mykolas Ruseckas

    Boleslovas Mykolas Ruseckas (1824–1913) – dailininkas, kolekcininkas, tapytojo Kanuto Rusecko sūnus. Studijavo Peterburgo dailės akademijoje pas Karlą Briulovą ir Fiodorą Bruni. 1854 m. išvyko į kelionę po Europą, lankėsi Vienoje, Berlyne, Paryžiuje, ilgiau gyveno ir studijavo Romoje, 1857 m. buvo nuvykęs į Krokuvą. Grįžęs gyveno Vilniuje. Tapė portretus, altorių paveikslus, peizažus. Kolekcionavo meno kūrinius. Dalį savo meno rinkinių testamentu paliko Vilniaus mokslo bičiulių draugijai.
    Autoportretas biustinis. Dailininkas pavaizdavo save dešinę ranką priglaudusį prie krūtinės ir žvelgiantį į žiūrovą. Jis vilki mėlyną švarką. Ant kaklo užrišta tamsi smulkiai ornamentuota kalaskarė. Fonas bedaiktis, melsvai pilkas.

    Kitoje paveikslo pusėje užrašas:
    Portret Bolesława Rusieckiego malowany przez niego jest własnością Stefanii z Karpowiczów B. Rusieckiej. Zlokowany u Wbx. Kazimierza Zalewskiego kanoninka i prokorycza Ostrobramskiego z prośbą zwrócenia go na zadanie właścicielki. Wilno. Sierpnia 22 d. 1857 roku.

    Aprašė Dalia Tarandaitė

  • Žmonos portretas (Stefanija Karpavičiūtė-Ruseckienė)

    Žmonos portretas (Stefanija Karpavičiūtė-Ruseckienė), XIX a.

    Boleslovas Mykolas Ruseckas
    Geltonplaukės jaunos moters, rankose laikančios baltą gėlytę, portretas iki krūtinės. Jos galvą gaubia baltas nuometas, viršugalvį puošia baltų žiedų su lapais vainikėlis. Apskritame, skaisčiame veide šviečia didelės pilkšvai melsvos akys, mažytės putlios lūpos sučiauptos. Mergina vilki puošnią baltą suknelę. Fonas nedetalizuotas. Piešinys taisyklingas, akademinis. Koloritas šiltų spalvų, vyrauja ruda. Tapyta įtrinant dažą.
    Nesignuota.

    Pagal inventorinį aprašymą parengė Rima Rutkauskienė
  • Žmonos portretinė studija paveikslui „Atnašaujantis Kristus“

    Žmonos portretinė studija paveikslui „Atnašaujantis Kristus“, XIX a.

    Boleslovas Mykolas Ruseckas
    Frontalus jaunos moters atvaizdas iki krūtinės. Moteris rudaplaukė, ilgais palaidais plaukais, sklastymu perskirtais per vidurį. Jos veidas taisyklingų bruožų, žvilgsnis pakeltas į viršų. Kairėje rankoje ji laiko mišių taurę, dešinę pakėlusi laiminti. Vilki rusvą tuniką, ant dešinio peties užmesta raudona skraistė. Fonas tamsiai rudas.
    Nesignuota.

    Aprašė Dalia Tarandaitė
  • Šv. Šeimyna su Šv. Vaclovu

    Šv. Šeimyna su Šv. Vaclovu

    Boleslovas Mykolas Ruseckas
    Daugiafigūrinė kompozicija. Pirmame plane apačioje pavaizduotas klūpantis šv. Vaclovas, dešinę ranką padėjęs ant skydo, o kairę priglaudęs prie krūtinės. Ant šarvų užsimetęs šermuonėlių kailiu papuoštą raudoną karališką mantiją. Šv. Vaclovas žvelgia į kūdikėlį, kurį apglėbęs šv. Juozapas, kairiojoje rankoje laikantis baltą leliją. Kūdikėlis laimina šv. Vaclovą. Kairėje prie lopšio sėdi ir į kūdikėlį žvelgia Marija. Ji iš lopšio kelia baltą skraistę. Marijos, Šv. Juozapo ir kūdikėlio galvas gaubia šviesa. Paveikslo viršuje, kairėje, tarp kamuolinių debesų pavaizduotas Dievas Tėvas, laiminantis pasaulį. Kairėje tarp debesų matyti angeliukas, o dešinėje - baltas balandis. Dešiniajame paveikslo kampe nutapytas angelas, abi rankas suglaudęs maldai, o greta jo dar vienas angeliukas, iškėlęs rankas. Piešinys taisyklingas, akademiškas. Tapybos sluoksnis plonas. Koloritas šiltas, tamsiai rudas.
    Nesignuota.

    Pagal inventorinį aprašymą parengė Rima Rutkauskienė
  • Šv. Trejybė debesyse

    Šv. Trejybė debesyse, 1874 m.

    Boleslovas Mykolas Ruseckas
  • Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į dangų

    Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į dangų

    Boleslovas Mykolas Ruseckas
  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 3
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.