• Vytis: nuo lietuviško denaro iki euro

      Vytis: nuo lietuviško denaro iki euro

      Lietuvos banko Pinigų muziejaus paroda „Vytis: nuo lietuviško denaro iki euro“ tarsi istorinė vyčio kelionė nuo pirmų XIV a. lietuviškų monetų denarų iki dabartinių Lietuvos pinigų eurų.
      Lietuvos valstybės herbas Vytis – šarvuotas raitelis su kalaviju ir skydu herbiniame skyde – yra vienas iš seniausių Europoje. Visiškai jis susiformavo XV a. Vytis – jau šešis šimtus metų yra jungiamoji lietuviškų pinigų ašis. Šarvuoto raitelio su kalaviju atvaizdas kilo iš portretinių valdovų (kunigaikščių) antspaudų ir pirmiausia vaizdavo pačius valdovus, pasiryžusius apginti savo valdomą kraštą.
      Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto valdymo laikais (1392–1430) raitelis tapo LDK herbu. Tuo metu jis dar nebuvo vadinamas vyčiu. Lietuviškas terminas „vytis“ mūsų kalboje atsirado vėliau – pirmą kartą XIX a. viduryje jį pavartojo Simonas Daukantas kaip sinonimą senovės karžygiui, riteriui apibūdinti. Vytį jau kaip herbo pavadinimą 1884 m. pradėjo naudoti Mikalojus Akelaitis. Šiandien dažnai vyčiu vadinamas tiek Lietuvos valstybės herbas Vytis (raitelis herbiniame skyde), tiek atskira valstybės herbo figūra – raitelis (vytis), jie neteisingai sutapatinami ir neskiriami vienas nuo kito.
      Pirmosiose LDK išleistose lietuviškose monetose, vadintose denarais, raitelis atsirado XIV a. pabaigoje. Vienose monetose raitelis pavaizduotas jojantis į kairę, kitose – į dešinę, vienose jis rankoje laiko ietį, kitose – kalaviją, žirgas vaizduojamas tai stovintis, tai šuoliuojantis. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio valdymo laikais (1492–1506) Vilniaus monetų kalykloje kaldintuose denaruose ir pusgrašiuose raitelis jau daug meniškesnis, įkomponuotas apskritime, matomos žirgo ir raitelio, vaizduojamo jau su šarvais, aprangos smulkios detalės. Jis jau pasuktas į kairę (heraldiškai į dešinę), vaizduojamas šuoliuojantis, žirgo uodega visiškai pakelta, bet raitelis ant peties dar neturėjo skydo su dvigubu kryžiumi. Jis atsirado tik 1535 m. pradėjus kaldinti grašius.
      Iki Liublino unijos (1569) lietuviškose monetose raitelis labai įvairavo, skyrėsi jo aprangos detalės, šalmai, skydai, žirgas vaizduotas tai su nuleista, tai su pakelta uodega. Raitelis buvo vaizduojamas ir atskirai, ir kartu su Gediminaičių stulpais atskiruose skyduose, ir su Lenkijos ereliu, bet skirtingose monetų pusėse. 1547 m. pirmą kartą monetoje panaudotas LDK herbas (raitelis, įkomponuotas į herbinį skydą), virš jo – kunigaikščio kepurė. Iki tol raitelis monetose vaizduotas atskirai, tik kaip herbo figūra.
      1918 m. vasario 16 d. paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas. Į Lietuvos Respublikos herbą vėl sugrąžintas ir valstybingumo simbolis – istorinis LDK raitelis (vytis). Pradėjus leisti lietuviškus pinigus, juose jau buvo pavaizduoti pagrindiniai istoriniai valstybės simboliai. 1922 m. spalio 2 dieną apyvartoje pasirodė pirmieji laikinieji lietuviškų litų ir centų banknotai, spausdinti Berlyne ir pažymėti rugsėjo 10 d. data. Jie pagaminti naudojant spaustuvėje turėtus piešinius ir ornamentus juos papildant lietuviškais užrašais ir raiteliu reverse. Kokybiškesni nuolatiniai banknotai, pažymėti 1922 lapkričio 16 d. data, buvo sukurti pagal dailininko Adomo Varno grafinius projektus ir atspausdinti Prahoje.
      Lietuvos Respublikoje 1918–1940 m. buvo populiarus visų laidų litų monetose naudotas dailininko Juozo Zikaro sukurtas šarvuoto raitelio su kalaviju ir skydu atvaizdas. Jis naują gyvenimą pradėjo 1990 m. kovo 11 d. atkurtos Lietuvos Respublikos herbe ir panaudotas pirmosiose šių laikų litų ir centų monetose, banknotuose ir yra gerai žinomas dėl nuleistos žirgo uodegos. 1991 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos Aukščiausioji Taryba patvirtino dailininko Arvydo Každailio sukurtą ir Lietuvos heraldikos komisijos aprobuotą antrąjį herbo variantą – jame žirgo uodega pakelta. A. Každailis pasiūlė ir naują, specialiai monetoms adaptuotą herbo figūros raitelio vaizdą, kuris pirmą kartą nukaldintas 1997 m. Lietuvos monetų kalykloje naujo pavyzdžio apyvartinėse 10, 20, 50 centų, o 1998 m. – 1, 2 ir 5 litų monetose. Jų gipsinius modelius kūrė dailininkas Antanas Žukauskas. Senesnės laidos didesnių nominalų monetas išėmus iš apyvartos, ankstesnis raitelio vaizdas liko ant iki pat euro įvedimo naudotų 1991 m. laidos 1, 2 ir 5 centų monetų.
      Lietuvos bankas išleido daugiau kaip 100 įvairių kolekcinių ir apyvartinių kolekcinių monetų. Šiose monetose dailininkai siūlė įvairesnius ir stilistiškai artimesnius leidžiamų monetų laikotarpiui ar temai raitelio variantus. Abi monetų pusės tapo vientisos.
      Tradicija vaizduoti Lietuvos herbą piniguose nenutrūko iki šių dienų. 2015 m. sausio 1 d. įsivedus eurą, lietuviškų eurų monetų nacionalinėje pusėje vaizduojama Lietuvos valstybės herbo figūra raitelis (vytis). Jo gipsinius modelius sukūrė dail. A. Žukauskas.

Parodos objektai

   
  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 3
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.

Projektas "Lietuvos šimtmetis - Lietuvos muziejų eksponatuose" finansuojamas

 

 

Atkurtai Lietuvos valstybei – 100 metų