• Vytis: nuo lietuviško denaro iki euro

      Vytis: nuo lietuviško denaro iki euro

      Lietuvos banko Pinigų muziejaus paroda „Vytis: nuo lietuviško denaro iki euro“ tarsi istorinė vyčio kelionė nuo pirmų XIV a. lietuviškų monetų denarų iki dabartinių Lietuvos pinigų eurų.
      Lietuvos valstybės herbas Vytis – šarvuotas raitelis su kalaviju ir skydu herbiniame skyde – yra vienas iš seniausių Europoje. Visiškai jis susiformavo XV a. Vytis – jau šešis šimtus metų yra jungiamoji lietuviškų pinigų ašis. Šarvuoto raitelio su kalaviju atvaizdas kilo iš portretinių valdovų (kunigaikščių) antspaudų ir pirmiausia vaizdavo pačius valdovus, pasiryžusius apginti savo valdomą kraštą.
      Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto valdymo laikais (1392–1430) raitelis tapo LDK herbu. Tuo metu jis dar nebuvo vadinamas vyčiu. Lietuviškas terminas „vytis“ mūsų kalboje atsirado vėliau – pirmą kartą XIX a. viduryje jį pavartojo Simonas Daukantas kaip sinonimą senovės karžygiui, riteriui apibūdinti. Vytį jau kaip herbo pavadinimą 1884 m. pradėjo naudoti Mikalojus Akelaitis. Šiandien dažnai vyčiu vadinamas tiek Lietuvos valstybės herbas Vytis (raitelis herbiniame skyde), tiek atskira valstybės herbo figūra – raitelis (vytis), jie neteisingai sutapatinami ir neskiriami vienas nuo kito.
      Pirmosiose LDK išleistose lietuviškose monetose, vadintose denarais, raitelis atsirado XIV a. pabaigoje. Vienose monetose raitelis pavaizduotas jojantis į kairę, kitose – į dešinę, vienose jis rankoje laiko ietį, kitose – kalaviją, žirgas vaizduojamas tai stovintis, tai šuoliuojantis. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio valdymo laikais (1492–1506) Vilniaus monetų kalykloje kaldintuose denaruose ir pusgrašiuose raitelis jau daug meniškesnis, įkomponuotas apskritime, matomos žirgo ir raitelio, vaizduojamo jau su šarvais, aprangos smulkios detalės. Jis jau pasuktas į kairę (heraldiškai į dešinę), vaizduojamas šuoliuojantis, žirgo uodega visiškai pakelta, bet raitelis ant peties dar neturėjo skydo su dvigubu kryžiumi. Jis atsirado tik 1535 m. pradėjus kaldinti grašius.
      Iki Liublino unijos (1569) lietuviškose monetose raitelis labai įvairavo, skyrėsi jo aprangos detalės, šalmai, skydai, žirgas vaizduotas tai su nuleista, tai su pakelta uodega. Raitelis buvo vaizduojamas ir atskirai, ir kartu su Gediminaičių stulpais atskiruose skyduose, ir su Lenkijos ereliu, bet skirtingose monetų pusėse. 1547 m. pirmą kartą monetoje panaudotas LDK herbas (raitelis, įkomponuotas į herbinį skydą), virš jo – kunigaikščio kepurė. Iki tol raitelis monetose vaizduotas atskirai, tik kaip herbo figūra.
      1918 m. vasario 16 d. paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas. Į Lietuvos Respublikos herbą vėl sugrąžintas ir valstybingumo simbolis – istorinis LDK raitelis (vytis). Pradėjus leisti lietuviškus pinigus, juose jau buvo pavaizduoti pagrindiniai istoriniai valstybės simboliai. 1922 m. spalio 2 dieną apyvartoje pasirodė pirmieji laikinieji lietuviškų litų ir centų banknotai, spausdinti Berlyne ir pažymėti rugsėjo 10 d. data. Jie pagaminti naudojant spaustuvėje turėtus piešinius ir ornamentus juos papildant lietuviškais užrašais ir raiteliu reverse. Kokybiškesni nuolatiniai banknotai, pažymėti 1922 lapkričio 16 d. data, buvo sukurti pagal dailininko Adomo Varno grafinius projektus ir atspausdinti Prahoje.
      Lietuvos Respublikoje 1918–1940 m. buvo populiarus visų laidų litų monetose naudotas dailininko Juozo Zikaro sukurtas šarvuoto raitelio su kalaviju ir skydu atvaizdas. Jis naują gyvenimą pradėjo 1990 m. kovo 11 d. atkurtos Lietuvos Respublikos herbe ir panaudotas pirmosiose šių laikų litų ir centų monetose, banknotuose ir yra gerai žinomas dėl nuleistos žirgo uodegos. 1991 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos Aukščiausioji Taryba patvirtino dailininko Arvydo Každailio sukurtą ir Lietuvos heraldikos komisijos aprobuotą antrąjį herbo variantą – jame žirgo uodega pakelta. A. Každailis pasiūlė ir naują, specialiai monetoms adaptuotą herbo figūros raitelio vaizdą, kuris pirmą kartą nukaldintas 1997 m. Lietuvos monetų kalykloje naujo pavyzdžio apyvartinėse 10, 20, 50 centų, o 1998 m. – 1, 2 ir 5 litų monetose. Jų gipsinius modelius kūrė dailininkas Antanas Žukauskas. Senesnės laidos didesnių nominalų monetas išėmus iš apyvartos, ankstesnis raitelio vaizdas liko ant iki pat euro įvedimo naudotų 1991 m. laidos 1, 2 ir 5 centų monetų.
      Lietuvos bankas išleido daugiau kaip 100 įvairių kolekcinių ir apyvartinių kolekcinių monetų. Šiose monetose dailininkai siūlė įvairesnius ir stilistiškai artimesnius leidžiamų monetų laikotarpiui ar temai raitelio variantus. Abi monetų pusės tapo vientisos.
      Tradicija vaizduoti Lietuvos herbą piniguose nenutrūko iki šių dienų. 2015 m. sausio 1 d. įsivedus eurą, lietuviškų eurų monetų nacionalinėje pusėje vaizduojama Lietuvos valstybės herbo figūra raitelis (vytis). Jo gipsinius modelius sukūrė dail. A. Žukauskas.

Parodos objektai

   
  • Banknotas. 100 litų. Lietuva
  • Moneta, proginė. 200 litų, skirta Mindaugo karūnavimo 750-osioms metinėms. Lietuva

    Moneta, proginė. 200 litų, skirta Mindaugo karūnavimo 750-osioms metinėms. Lietuva, 2003 m.

    Petras Repšys

    Aversas. Stilizuotas vytis, Mindaugo laikų raitelis, iš kurio vėlesniais laikais išsirutuliojo valstybės herbas. Viršuje puslankiu užrašyta LIETUVA, apačioje – 200 LITŲ. Žemiau herbo – romėniškai  MMIII
    Reversas. Valdovas soste, dešinėje rankoje laikantis skeptrą, kairėje – valdžios obuolį. Aplink užrašyta MINDAUGO KARŪNAVIMAS, 1253
    Monetos briaunoje yra užrašas: LIETUVOS KARALYSTĖ 1253
    Au 900, Ag 925, kokybė „proof“
    Tiražas 2 000 vnt.

  • Moneta, proginė. 100 litų, skirta Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečiui. Lietuva

    Moneta, proginė. 100 litų, skirta Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečiui. Lietuva, 2007 m.

    Giedrius Paulauskis, Liudas Parulskis

    Aversas. Monetos averse pavaizduotas stilizuotas raitelis – aliuzija į Lietuvos valstybės herbą. Raitelis monetoje vaizduojamas naudojant oparto būdą – abstrakčiais, geometriniais elementais sukuriama judėjimo, pulsavimo optinė iliuzija. Aplink puslankiu užrašyta LIETUVA, 100 LITŲ, 2007.
    Reversas. Monetos reverse – Kvedlinburgo analų nuorašo (XVI a.) fragmento kompozicija, iš centro spirale užpildanti monetos apskritimą. Kompoziciją juosia lotyniškas užrašas ANNALES QUEDLINBURGENSES ir Lietuvos vardo minėjimo metai – 1009-ieji.
    Au 999,9, kokybė „proof“
    Skersmuo 22,30 mm
    Masė 7,78 g
    Monetos briaunoje yra užrašas: LIETUVOS VARDO TŪKSTANTMETIS
    Monetos dailininkai Liudas Parulskis ir Giedrius Paulauskis
    2008 m. Sankt Peterburge, Rusijoje, surengtame tarptautiniame proginių monetų konkurse „Monetų žvaigždynas“  (Coin Constellation) monetai skirta antroji vieta (nominacija „Unikalus idėjos sprendimas“).
    Tiražas 5 000 vnt.
    Moneta nukaldinta UAB Lietuvos monetų kalykloje

  • Moneta, proginė. 100 litų, skirta Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečiui. Lietuva

    Moneta, proginė. 100 litų, skirta Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečiui. Lietuva, 2008 m.

    Giedrius Paulauskis, Liudas Parulskis

    Aversas. Stilizuotas valstybės herbo simbolis vytis istorines pergales ir nepaliaujamą atsinaujinimą simbolizuojančių liepsnų fone. Viršuje puslankiu užrašyta LIETUVA, apačioje – 100 LITŲ, 2008.
    Reversas. Stilizuotame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapio kontūre įrašyti svarbiausi valstybės įvykiai ir reiškiniai. Aplink – LIETUVOS DIDŽIOJI KUNIGAIKŠTYSTĖ. Viršuje – LDK kunigaikščio kepurė.
    Au 999,9, kokybė „proof“
    Skersmuo 22,30 mm
    Masė 7,78 g
    Monetos briaunoje yra užrašas: LIETUVOS VARDO TŪKSTANTMETIS
    Monetos dailininkai Liudas Parulskis ir Giedrius Paulauskis
    Tiražas 10 000 vnt.
    Tiražas išplatintas
    Moneta nukaldinta UAB Lietuvos monetų kalykloje

  • Moneta, proginė. 100 litų, skirta Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečiui (3). Lietuva

    Moneta, proginė. 100 litų, skirta Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečiui (3). Lietuva, 2009 m.

    Giedrius Paulauskis, Bronius Leonavičius

    Aversas. Valstybės herbo simbolis vytis, pirmą kartą improvizuotas kaligrafiškai. Viršuje puslankiu užrašyta LIETUVA, apačioje – 100 LITŲ, 2009
    Reversas. Plastine metafora pateikta Lietuvos valstybės atkūrimo akto ištrauka. Aplink užrašyta LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMAS. Viršuje – monetos dailininko B. Leonavičiaus sukurta Kovo 11-osios akto monograma, apačioje – Gediminaičių stulpai.
    Au 999,9, kokybė „proof“
    Monetos briaunoje yra užrašas: LIETUVOS VARDO TŪKSTANTMETIS
    Monetos dailininkai Bronius Leonavičius ir Giedrius Paulauskis
    Tiražas 10 000 vnt.
    Tiražas išplatintas

  • Moneta, proginė. 50 litų, skirta Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai. Lietuva

    Moneta, proginė. 50 litų, skirta Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai. Lietuva, 2013 m.

    Rytas Jonas Belevičius

    Aversas. Centre – stilizuotas Lietuvos Respublikos simbolis vytis, viršuje puslankiu užrašyta – 2013, LIETUVA, apačioje – monetos nominalas – 50 LITŲ, įspaustas UAB Lietuvos monetų kalyklos logotipas
    Reversas. Centre –stilizuotas Europos Sąjungos žemėlapis, jį lanku juosia užrašas LIETUVOS PIRMININKAVIMAS EUROPOS SĄJUNGOS TARYBAI
    Ag 925, kokybė „proof“
    Skersmuo 38,61 mm
    Masė 28,28 g
    Monetos briaunoje – užrašas 2013 07 01–2013 12 31* (du kartus)
    Dailininkas – Rytas Jonas Belevičius
    Tiražas 4 000 vnt.
    Moneta nukaldinta UAB Lietuvos monetų kalykloje

  • Moneta (etalonas). 2 litai. Lietuva

    Moneta (etalonas). 2 litai. Lietuva, 2014 m.

    Antanas Žukauskas, Arvydas Stanislovas Každailis

    2 litų moneta. 2014 m.
    Monetos briauna padalyta į penkis rantuotus sektorius, kuriuos skiria lygaus paviršiaus tarpai. Kiekvieno sektoriaus trys viduriniai ranteliai yra platesni už kitus. Monetos centrinė dalis (šerdis) pagaminta iš baltos spalvos vario ir nikelio lydinio, monetos išorinė dalis (žiedas) – iš aukso geltonumo spalvos vario, aliuminio ir nikelio lydinio.
    Monetos matmenys: skersmuo – 25,00 mm, storis – 2,20 mm, masė – 7,50 g

    Dailininkas – Antanas Žukauskas. Adaptuoto Vyčio dailininkas – Arvydas Každailis
    Moneta nukaldinta UAB Lietuvos monetų kalykla.
    Aversas. Centre – Lietuvos Respublikos herbas Vytis. Žemiau jo, simetriškai su monetos vertikaliąja ašimi, yra monetos išleidimo metai. Viršutinėje monetos dalyje, puslankiu aplink Lietuvos Respublikos herbą – užrašas LIETUVA. Monetos kraštą juosia apvadas, kurio vidinė pusė lygi.
    Reversas. Centre, simetriškai su monetos vertikaliąja ašimi, yra skaičius 2, po juo – užrašas LITAI. Monetos išorinės dalies (žiedo) šonuose, simetriškai su monetos vertikaliąja ašimi, yra ornamentas – dvi brūkšniuotų lankelių grupės. Monetos kraštą juosia apvadas, kurio vidinė pusė lygi.

  • Moneta, proginė. 50 litų „Forma“. Lietuva

    Moneta, proginė. 50 litų „Forma“. Lietuva, 2014 m.

    Agnė Dautartaitė-Krutulė

    Moneta, proginė. 50 litų „Forma“. Lietuva
    Aversas. Kruopščiai išraižytas stilizuotas Lietuvos Respublikos herbo atvaizdas sukuria pulsuojantį judėjimo efektą. Centre – užrašas 2014, dešiniame monetos pakraštyje –Lietuva. UAB Lietuvos monetų kalykla logotipas įspaustas monetos averse.
    Reversas. Ritmiškai pasikartojantys įvairaus dydžio optinio meno motyvai, nevienodais atstumais išdėstyti apskritimai ir sferinis sidabro rutuliukas centre sukelia sukimosi, judėjimo ir erdvės optinę iliuziją. 50 litų monetos nominalo užrašas.
    Ag 925, kokybė „proof“
    Masė 28,28 g
    Monetos briauna lygi
    Monetos dailininkė Agnė Dautartaitė-Krutulė
    Tiražas  3 000 vnt.
    Moneta nukaldinta UAB Lietuvos monetų kalykloje
    Ši moneta yra paskutinė Lietuvos banko išleista litų moneta. Tai – technologiškiausia moneta visoje lietuviškų kolekcinių (proginių) monetų istorijoje. Monetos averse Vyčio atvaizdas atrodo tarsi paslėptas, tačiau kad ir kaip pakreiptum monetą, jis išlieka proporcingas. Reverse taisyklingi apskritimai išdėstyti netaisyklingai, taip sukuriama judėjimo iliuzija.

     

  • 1 euras. Lietuva

    1 euras. Lietuva, 2015 m.

    Antanas Žukauskas, Luc Luycx

    Eurų monetos turi bendrąją europinę pusę ir nacionalinę pusę, būdingą kiekvienai valstybei. Monetų bendroji pusė yra vienodo dizaino ir simbolizuoja bendros Europos idėją, o nacionalinė pusė – kiekvienos valstybės skirtinga. Visos eurų monetos, nors viena jų pusė ir skiriasi, galioja visoje euro zonoje.
    Monetų bendrųjų pusių dizainą sukūrė Lukas Luiksas (Luc Luycx) iš Belgijos karališkosios monetų kalyklos. 1 euro bendrojoje pusėje vaizduojamas geografinis Europos atvaizdas nuo 2007 m. sausio 1 d.
    Ant lietuviškų eurų monetų nacionalinės pusės 12 Europos Sąjungos žvaigždžių apsuptyje vaizduojamas Lietuvos Respublikos herbas Vytis ir nurodomas monetą išleidusios šalies pavadinimas LIETUVA bei išleidimo metai 2015. Monetų modelius sukūrė skulptorius Antanas Žukauskas.
    1 euro moneta yra dvispalvė, pagaminta taikant sudėtingas dviejų metalų sluoksniavimo technologijas. Išorinė monetos dalis (žiedas) – iš nikelio ir žalvario (aukso spalvos), centrinė dalis (šerdis) – iš trijų sluoksnių: varis ir nikelis; nikelis; varis ir nikelis (sidabro spalvos). Briaunoje rantai su tarpais.

  • Moneta, kolekcinė. 50 eurų, skirta monetų kalybai LDK. Lietuva

    Moneta, kolekcinė. 50 eurų, skirta monetų kalybai LDK. Lietuva, 2014 m.

    Giedrius Paulauskis, Liudas Parulskis

    Aversas. Stilizuotas Lietuvos Respublikos simbolis vytis, pavaizduotas monetos ir kaldinimo įrankio atvirkščiosios (negatyvinės) pusės deriniu, yra atvirkščias užrašo LIETUVA vaizdas.
    Reversas. Monetų kalyklos valdytojų, meistrų ir monetų spaudų raižytojų ženklai. Monetos centre užrašyta LIETUVA, kairėje užrašo pusėje – Lietuvos monetų kalyklos ženklas, apačioje monetos nominalas ir išleidimo metai – 50 € ir 2015.
    Au 999, kokybė „proof“
    Skersmuo 22,30 mm
    Masė 7,78 g
    Monetos briaunoje du kartus užrašyta MONETA LITUANIAE
    Monetos dailininkai Liudas Parulskis ir Giedrius Paulauskis
    Tiražas  5 000 vnt.
    Moneta nukaldinta UAB Lietuvos monetų kalykloje

  • Moneta. Satyrinis trigrašis. Žygimantas Augustas (1544–1572). LDK

    Moneta. Satyrinis trigrašis. Žygimantas Augustas (1544–1572). LDK, 1565 m.

    Aversas. Raitelis, po juo – romėniškas nominalo užrašas. SIGISM AVG REX POL MAG DVX LI // III
    Reversas. QVI / HABITAT IN / COELIS IRRI / DEBIT EOS / 15 65. Apačioje – Žygimanto Augusto monograma SA su kunigaikščio karūna, abipus – metai

  • Moneta. Trigrašis. Jonas Kazimieras (1648–1668). Vilniaus kalykla

    Moneta. Trigrašis. Jonas Kazimieras (1648–1668). Vilniaus kalykla, 1664 m.

    Trigrašis. Jonas Kazimieras (1648–1668). 1664 m. Vilniaus kalykla
    Av. Jono Kazimiero portretas IOA • CASIM D (...)EX • POLO : & S / (...)
    Rev. Raitelis, jo dešinėje romėniškas nominalo skaitmuo III / (...)S A(...)E / (...)P• MAG / DVC • LIT • / 16 / J. Kryšpino-Kiršenšteino monograma / 64
    Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,66 g
     

  • Rodomi įrašai nuo 13 iki 24
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 3
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.

Projekto Lietuvos šimtmetis – Lietuvos muziejų eksponatuose rėmėjai

 

Atkurtai Lietuvos valstybei – 100 metų