• Dievo Motina lietuvių liaudies mene

      Dievo Motina lietuvių liaudies mene

      2015-uosius Lietuvos Respublikos Seimui paskelbus Etnografinių regionų metais, „Lietuvos muziejų kelio“ organizatoriai plėtoja etnokultūrai reikšmingą temą – „Liaudies meno grožis“. Lietuvos dailės muziejus, sukaupęs didelį senosios liaudies skulptūros rinkinį, parodoje „Dievo Motina lietuvių liaudies mene“ atspindi ne tik liaudies skulptūros grožį, bet ir Švč. Mergelės Marijos reikšmę krikščioniškosios kultūros tradicijoje. Liaudies skulptūroje išreikšti ne visi mariologiniai siužetai. Labiausiai išplėtoti – Išganytojo Motinos kančia Kryžiaus kelyje ir Skaisčiausiosios Mergelės Marijos garbinimas.
      Joakimo ir Onos dukra Marija gimė Nazarete, ji kilusi iš karališkosios Dovydo giminės. Liaudies dailėje apie Marijos vaikystę pasakojančių vaizdų pasitaiko retai. Skulptūrinėje kompozicijoje „Šv. Ona ir Švč. Mergelė Marija“ matome auklėjimo sceną, kurioje mergaitė Marija stovi prie romios ir susikaupusios savo motinos Onos, laikančios rankose maldaknygę ir mokančios ją skaityti.
      Mergelė Marija, būsimoji Dievo Motina, buvo pradėta be gimtosios, dar vadinamos pirmykšte, nuodėmės. Angelas Gabrielius apreiškė Marijai, kad ją Dievas išsirinko būti žemiškąja Jėzaus Kristaus Motina. 1854 m. Bažnyčia patvirtino Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo dogmą. Liaudies skulptūroje Nekaltojo Prasidėjimo Marijos atvaizdai paplito XIX a. II pusėje. Marija vaizduojama stovinti ant Žemės rutulio, pamynusi pusmėnulį ir žaltį su obuoliu nasruose, pamaldžiai ant krūtinės sudėjusi rankas. Balta jos suknelė simbolizuoja nekaltybę, mėlynas apsiaustas, dvylikos žvaigždžių vainikas ir saulės spinduliai – dangaus karalystę. Nuo senų laikų Švč. Mergelei Marijai pagerbti yra skirtas gegužės mėnuo. Tikinčiųjų trobose, prie lauko kryžių būdavo statomi altorėliai su Švč. Mergelės Marijos atvaizdu, giedamos jos garbei skirtos giesmės.
      Mergelė Marija, nunešusi Kūdikėlį Jėzų į šventyklą, išgirdo kunigo Simeono pranašystę: „tavo pačios sielą pervers kalavijas, kad būtų atskleistos daugelio širdžių mintys“ (Lk 2: 34). Ši pranašystė yra laikoma vienu iš septynių Švč. Mergelės Marijos sopulių. Juos liaudies mene simbolizuoja į Sopulingosios Dievo motinos širdį įsmeigti septyni kalavijai. Erodui įsakius Betliejuje ir jo apylinkėse išžudyti visus berniukus iki dvejų metų, Marija patyrė antrąjį didįjį sopulį – Šventajai Šeimai naktį teko bėgti į Egiptą. Ši scena atskleidžiama figūrinėje kompozicijoje „Bėgimas į Egiptą“, kurioje regime šv. Juozapą, vedantį asiliuką, ant kurio sėdi Motina Marija su Kūdikėliu Jėzumi glėbyje. Apskritai, liaudies skulptūroje bėgimo į Egiptą scena vaizduojama labai retai.
      Dieviškąją motinystę atspindi Marijos su Kūdikiu ant rankų vaizdinys, kuris liaudies skulptūroje taip pat gana retas. Marija vaizduojama stovinti frontaliai. Ji vilki raudoną suknelę, galvą ir pečius gobia mėlyna skraistė. Ant kairės rankos sėdi baltą tuniką vilkintis ir prie liemens knygą glaudžiantis Kūdikėlis.
      Kiti Švč. Mergelės Marijos sopuliai išryškinti skulptūrose, kuriose žemiškoji Jėzaus Motina išgyvena savo Sūnaus kančią kelyje į Kalvariją. Liaudies skulptūroje Sopulingosios Dievo Motinos tema labai populiari. Mariją matome stovinčią po kryžiumi Nukryžiavimo scenoje. Sopulingoji Motina (Mater Dolorosa) stovi sustingusi, sukryžiavusi rankas ant krūtinės, giliai susimąsčiusi. Didžiąją savaitę, einant Kryžiaus kelią, giedamos giesmės, kurios žodžiai skirti Sopulingajai Dievo Motinai: „Motina Sopulingoji stovėjo po kryžiumi raudodama.“ Ypatingo dėmesio liaudies mene susilaukė Pieta – tai įspūdingiausias Dievo Motinos vaizdinys. Nuo kryžiaus nuimtą Jėzaus kūną Motina laiko ant savo kelių. Dviejų figūrų kompozicijoje sukurtas glaudus Motinos ir Sūnaus ryšys, pabrėžiamas Švč. Mergelės Marijos vaidmuo Atpirkime.
      Marija, pasibaigus jos žemiškajam gyvenimui, pirmoji iš visų žmonių buvo prikelta iš numirusiųjų, su kūnu ir siela paimta į dangų ir ten karūnuota. Liaudies skulptūrėlėse Marija Dangaus Karalienė vaizduojama stovinti rami, su karališka karūna ant galvos. Būdama danguje šalia savo Sūnaus, ji iškyla kaip tarpininkė – Globėja ir Saugotoja, Užtarėja, Gailestingumo Motina, kuri sergsti ir gelbsti tikinčiuosius. Kelios liaudiškos skulptūrėlės vaizduoja Aušros Vartų Mariją. Jos sukurtos pagal Vilniaus Aušros Vartų Gailestingumo Motinos paveikslą, gelbėjusį miestą nuo priešų ir gaisrų.
      XIX a. II p. liaudies skulptūroje paplito Švč. Mergelės Marijos Maloningosios vaizdavimas. Kūriniuose regima Nekaltojo Prasidėjimo Marija į šonus ištiestomis rankomis, iš jos delnų driekiasi aukso spinduliai, simbolizuojantys žmonijai teikiamas malones.
      Liaudies skulptūroje perteiktas Švč. Mergelės Marijos gyvenimas iškelia ją kaip Dievo gimimo žmoguje, tikrojo krikščioniškojo tikėjimo ir Bažnyčios simbolį.

Parodos objektai

   
  • Šv. Ona ir Švč. Mergelė Marija

    Šv. Ona ir Švč. Mergelė Marija, XX a. I ketv.

    Kazys Varnelis

    Grupinė kompozicija susideda iš dviejų statulėlių: šv. Onos ir Švč. Mergelės Marijos. Šv. Ona vaizduojama sėdinti ant juodo pasėsto. Ant kelių padėta atversta knyga. Jos galva nuleista ir apgaubta skara. Suknelė raudona, apykaklė pilka, apvali, raukšlės banguojančios, lenktos. Šalia šv. Onos dešinėje stovi Švč. Mergelė Marija maldingai sudėtomis rankomis. Jos ilgi šviesiai rudi plaukai rūpestingai perskirti sklastymu, krinta ant nugaros. Suknelė pelenų spalvos, iš po jos matyti kojų pirštai. Drabužių klostės gilios. Figūrėlių skulptūrinė plastika apibendrinta, siekiama tikroviško vaizdo. Iš skulptūros sklinda dvasinė nuotaika ir rimtis. Tai vienas gražiausių ir rečiausių siužetų liaudies skulptūroje.

    Aprašė Marija Kuodienė

  • Pana Marija Nekaltybės Pilnoji

    Pana Marija Nekaltybės Pilnoji, 1903 m.

    Jeronimas Rumša

    Nekaltojo Prasidėjimo Švč. Mergelė Marija vaizduojama stovinti basa ant apvalaus Žemės rutulio, dešine koja pamynusi žalčio galvą. Figūra pailginta, trimis ketvirčiais pasukta į kairę pusę, žvilgsnis nukreiptas į viršų. Rankos sulenktos, delnai suglausti maldai prie krūtinės. Vilki ilgą baltą suknelę, krintančią vienodomis, išilginėmis klostėmis. Nugarą ir dešinį petį, šonus gaubia melsvas apsiaustas, suklostytas apvaliai vingiuojančiomis klostėmis. Veidas ovalios formos, baltas, ruda spalva švelniai nutapyti antakiai, akys. Ilgi rudi plaukai perskirti sklastymu, sruogomis krinta ant pečių, nugaroje. Skulptūros polichromija sunykusi. Pagrindo apačioje įrėžtas parašas ir data: „J. Rumszas/1903“.

    Aprašė Marija Kuodienė

  • Bėgimas į Egiptą

    Bėgimas į Egiptą, XX a. I p.

    Nežinomas liaudies skulptorius

    Daugiafigūrė apvali skulptūrinė kompozicija. Vaizduojama Šventoji Šeima. Ant stačiakampės lentelės, pamargintos žaliais potėpiais, komponuojamas stovintis asiliukas. Ant jo šonu sėdi  Marija su Kūdikėliu Jėzumi glėbyje. Už asiliuko, dešinėje, stovi Juozapas su lazda rankoje. Jo tunika ilga, balta, klostės gilios. Gelsvas apsiaustas susegtas ties kairiu petimi. Šv. Juozapas – vidutinio amžiaus vyras. Veide išryškinti skruostikauliai, tiesi antakių linija, siaura kakta, aukštyn sušukuoti plaukai, krintantys giliomis sruogomis. Švč. Mergelės Marijos suknelė baltai gelsva, papuošta rauktinukais, pečius dengia trikampė skarelė. Ant galvos užmesta skarelė, nuleista iki pečių. Plaukai nudažyti pilkai juodais atspalviais. Figūrinė grupė primityvios meninės plastikos, lakoniškos išraiškos, sukurta ramybės nuotaika.

    Aprašė Marija Kuodienė

  • Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu

    Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu, XIX a. vid.

    Nežinomas liaudies skulptorius

    Švč. Mergelė Marija vaizduojama stovinti. Skulptūros krūtinė padidinta, plokščia. Figūros rankos pailgintos. Ant kairės rankos  Marija laiko Kūdikį Jėzų, kuris vilki baltą tuniką. Prie liemens jis glaudžia nedidelę juodą knygą. Kūdikio kūnas pailgintas, viršutinė dalis plokščia. Marijos dusliai raudoną suknelę gaubia mėlyna skraistė, kurios kraštai plačiai atlenkti. Ant galvos dantyta karūna, priekyje – kryželis. Jos veidas nuleistas, smailėjančios formos, akys žvelgia žemyn.

    Aprašė Marija Kuodienė

  • Skausmingoji

    Skausmingoji, XIX a. vid.

    Nežinomas liaudies skulptorius
  • Motinėlė

    Motinėlė, XX a. I p.

    Dominykas Jasūdis
  • Pieta – Skausmingoji Dievo Motina

    Pieta – Skausmingoji Dievo Motina, XIX a. pab.

    Nežinomas liaudies skulptorius

    Dievo Motina vaizduojama sėdinti, ant kelių laikanti mirusio Jėzaus kūną. Vilki raudona suknele, pečius ir šonus apgaubia žalia skraistė. Krūtinės dalyje išsiskiria didelė širdis, trūksta kalavijų. Jėzaus kūnas dažytas rausva spalva, pažymėtas raudonais kraujo taškeliais. Skulptūros meninė plastika monumentali, didinga.

     

    Aprašė Marija Kuodienė

  • Pieta – Skausmingoji Dievo Motina

    Pieta – Skausmingoji Dievo Motina, XIX a. I ketv.

    Nežinomas liaudies skulptorius

    Dievo Motina vaizduojama sėdinti, ant kelių rankomis prilaiko nedidelį Kristaus kūną. Jos laikysena tiesi, frontali. Veido bruožai simetriški, plaukai perskirti į dvi dalis, kampais krinta ant pečių. Ant galvos karūna. Marija segi raudoną su smulkiais tamsiais kvadratėliais sijoną, sujuostą plačia virvele, pečius gaubia mėlynas apsiaustas. Šonuose pritvirtintos angeliukų figūrėlės. Aplink galvą komponuotas žvaigždžių nimbas. 

     

    Aprašė Marija Kuodienė

  • Švč. Mergelė Marija

    Švč. Mergelė Marija, XIX a. pab.

    Nežinomas liaudies skulptorius

    Švč. Mergelė Marija vaizduojama stovinti basa. Dešine koja pamynusi pusmėnulį, kaire – žalčio galvą. Galva palenkta į kairę pusę, rankos sudėtos maldai prie krūtinės. Vilki ilgą tamsiai raudoną, apskrita, dantytu pakraščiu apykakle suknelę. Pečius ir nugarą gobia mėlyna skara. Veidas pailgas, rusvas, žvilgsnis nukreiptas žemyn, kaktą dengia rudi, perskirti sklastymu plaukai, banguotomis sruogomis krintantys ant pečių. Ant galvos aukšta raudona, dantyta karūna. Skulptūra buvo dažyta sidabrine spalva. Pagrindas stačiakampis, nusklembtais priekiniais kampais.

    Aprašė Marija Kuodienė

  • Aušros Vartų Gailestingumo Motina

    Aušros Vartų Gailestingumo Motina, XIX a. pab.

    Nežinomas liaudies skulptorius

    Aušros Vartų Gailestingumo Motinos skulptūra yra to paties pavadinimo stebuklingo paveikslo ikonografinis atitikmuo. Švč. Mergelės Marijos figūra frontali, statiška, plokščia. Veidas apvalus, realistinės išraiškos, palenktas prie dešiniojo peties ir nuleistas žemyn. Rankos sukryžiuotos ant krūtinės, pirštai ilgi ir ploni. Ant galvos – karūna, kurios antkaktis papuoštas reljefiniais taškeliais, lyg nusagstytas brangakmeniais. Po ja – skara, prie kaklo įlenkta, dengia tik pečių dalį. Pečius gaubia kita skara, papuošta augalų motyvais. Krūtinę puošia penkios eilės reljefinių karolių ir grandinėlė su kryželiu apskritime. Švč. Mergelės Marijos suknelė tamsiai ruda, apačioje platėja, ant viršaus – mėlynas apsiaustas. Aušros vartų Madona susimąsčiusi, skulptūra pasižymi dekoratyvia menine plastika, ornamento puošnumu.

    Aprašė Marija Kuodienė

  • Švč. Mergelė Marija Maloningoji

    Švč. Mergelė Marija Maloningoji, XX a. pr.

    Nežinomas liaudies skulptorius

    Švč. Mergelė Marija Maloningoji vaizduojama basa, jai po kojomis rangosi taškuotas žaltys. Suknelė balta, viršuje smulkios raukšlės, į apačią platėja. Juosmenį juosia dvigubas dirželis. Ruda apvali apykaklė iškirpta prie pat kaklo. Pečius gaubia ruda skara. Švč. Mergelės Marijos rankos ištiestos į šalis su vėduoklės formos pritvirtintais spinduliais. Ji vienplaukė, plaukai rudi, tiesiomis sruogomis svyra ant nugaros. Veidas plokščias, didelis ir stambus, žvilgsnį patraukia pernelyg maža burna ir kakta. Primityvia plastika atskleistas aiškus ir paprastas skulptūrinis vaizdas.

    Aprašė Marija Kuodienė

  • Švč. Mergelė Marija Maloningoji

    Švč. Mergelė Marija Maloningoji, XX a. I ketv.

    Nežinomas liaudies skulptorius

    Švč. Mergelė Marija Maloningoji vaizduojama stovinti basa ant apvalaus Žemės rutulio. Dešine koja pamynusi žalčio galvą, kaire – mėnulio ragą. Figūros laikysena tiesi. Rankos nuleistos žemyn, iš delnų trykšta ilgi rudi, sidabriniai malonės spinduliai. Vilki baltą, papuoštą rudomis šakelėmis, taškeliais, rantyta apykakle, rankogaliais suknelę. Pečius dengia mėlyna, siaurėjančiais kampais skarelė. Galva nuleista, žvilgsnis nukreiptas žemyn. Veidas ovalios formos, baltas, taisyklingų bruožų. Ilgi rudi plaukai perskirti sklastymu, banguotos sruogos siekia nugarą. Pakaušyje pritvirtintas geležinis, aukso spalvos spindulių nimbas.

    Aprašė Marija Kuodienė

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 1
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.