• Kokliai

      Kokliai

      Biržų krašto muziejuje „Sėla“ viena vertingiausių yra Biržų pilies ir dvaro krosnių koklių kolekcija, kuri ne tik atspindi senojo Radvilų dvaro, pilies rūmų ir kitų pastatų interjero ypatumus, bet ir leidžia ieškoti sąsajų su bendraeuropine krosnių statymo tradicija. Gana gausūs archeologinių tyrinėjimų metu pilies teritorijoje ir už jos ribų (buvusio senojo dvaro vietoje) aptikti radiniai istorijos tyrinėtojams patvirtino Biržų dvaro, statyto gerokai seniau negu pilis, vietą, padėjo susidaryti vaizdą, kokios krosnys buvo sumūrytos pirmosios ir antrosios Biržų pilies pastatuose.
      Parodoje pristatomi trijų skirtingų laikotarpių kokliai. Patys seniausieji (XV a. pab. XVI a. pr. ) buvusio Biržų dvaro perdegę kokliai, puošti Vakarų Europoje tuo metu populiarias siužetais, tarp jų ir koklis su Žygimanto Senojo monograma. Analogiškų šiems kokliams rasta Krokuvoje Vavelio pilyje, Kauno senamiestyje, Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje.
      Kita koklių grupė – kunigaikščio Kristupo Radvilos Perkūno statytos pirmosios Biržų tvirtovės kokliai (XVI a. pab.), kurių patys vertingiausi ir informatyviausi yra kokliai, puošti Radvilų heraldika, Kristupo Radvilos inicialais bei jo titulus žyminčiomis raidėmis.
      O trečioji koklių grupė – antrosios Biržų tvirtovės kokliai (XVII a. 2 pusė), taip pat atspindintys tvirtovės statytojus. Tarp jų ir kokliai su Boguslavo Radvilos monograma, ir su paskutinės Biržų Dubingių Radvilų kunigaikštytės Liudvikos Karolinos inicialai. Nuo pirmosios pilies koklių šie skiriasi ir savo forma, ir ornamentika, ir spalvų įvairove.

      Anotaciją parengė Edita Lansbergienė

Parodos objektai

   
  • Koklis su rozete

    Koklis su rozete, XVI a. vid.

    Koklis su rozete rastas 1930 m. teritorijoje už Biržų pilies fosos, yra žinoma, kad ten buvo senasis (pirmas) Biržų dvaras. Archeologinius kasinėjimus vykdė vienas Biržų muziejaus steigėjų, gydytojas Jokūbas Mikelėnas. Koklis su rozete buvo apdegęs, deformuotas. Sunku nustatyti, ar koklis buvo padengtas glazūra. Koklis restauruotas 1991 m. LDM Prano Gudyno restauravimo centre. Restauravo L.Šalkovska.

     

  • Koklio su būgnininko atvaizdu fragmentas

    Koklio su būgnininko atvaizdu fragmentas, XVI a. vid.

    Koklio su būgnininko atvaizdu fragmentas rastas 1930 m. teritorijoje už Biržų pilies fosos, yra žinoma, kad ten buvo senasis (pirmas) Biržų dvaras. Archeologinius kasinėjimus vykdė vienas Biržų muziejaus įkūrėjų, gydytojas Jokūbas Mikelėnas. Rastas koklio fragmentas apdegęs, deformuotas. Nežinoma, ar koklis buvo padengtas glazūra. Koklio fragmentas restauruotas 1991 m. LDM Prano Gudyno restauravimo centre. Restauravo L. Šalkovska.

  • Koklis su rozete

    Koklis su rozete, XVI a. vid.

    Koklis su rozete buvo rastas 1930 m. teritorijoje už Biržų pilies fosos, yra žinoma, kad ten buvo senasis (pirmas) Biržų dvaras. Archeologinius kasinėjimus vykdė vienas Biržų muziejaus įkūrėjų, gydytojas Jokūbas Mikelėnas. Koklis apdegęs, deformuotas. Sunku nustatyti, ar šis koklis buvo padengtas glazūra. Koklis dekoruotas augaliniais ir geometriniais motyvais. Koklis restauruotas LDM Prano Gudyno restauravimo centre 1991 m. Restauravo L Šalkovska.

  • Karnizinis koklis

    Karnizinis koklis, XVI a. vid.

    Karnizinis koklis buvo rastas 1930 m. teritorijoje už Biržų pilies fosos, yra žinoma, kad ten buvo senasis (pirmas) Biržų dvaras. Archeologinius kasinėjimus vykdė vienas iš Biržų muziejaus įkūrėjų gydytojas Jokūbas Mikelėnas. Koklis apdegęs, deformuotas. Sunku nustatyti, ar šis koklis buvo padengtas glazūra. Koklis dekoruotas geometriniais raštais. Restauruotas 1991m. LDM Prano Gudyno restauravimo centre. Restauravo L. Šalkovska.

  • Koklis-karūnėlė

    Koklis-karūnėlė, XVI a. II p. – XVII a. I p.

    Koklis-karūnėlė, herbinis. Neglazūruotas. Skydininkas laiko skydą su erelio herbu, abipus skydo augalinis ornamentas su ąžuolo lapais. Rastas 2004 m. buvusios Biržų Rotušės teritorijoje, dab. J.Basanavičiaus g.1, žvalgomųjų archeologiniių tyrimų metu. Archeologė Roma Songailaitė.

  • Portretinis koklis su Saksonijos hercogienės Sibilės atvaizdu

    Portretinis koklis su Saksonijos hercogienės Sibilės atvaizdu, XVI a. vid.

    Portretinis koklis su Saksonijos hercogienės Sibilės atvaizdu buvo rastas 1930 m. teritorijoje už Biržų pilies fosos, yra žinoma, kad ten buvo senasis (pirmas) Biržų dvaras. Archeologinius kasinėjimus vykdė vienas Biržų muziejaus įkūrėjų, gydytojas Jokūbas Mikelėnas. Koklis apdegęs, deformuotas. Sunku nustatyti, ar šis koklis buvo padengtas glazūra. Apatinėje koklio siužeto dalyje iškiliu rėmeliu įrėmintas įrašas ,,HERCVGIOCAXE" [ Hercogi Saxe ]. Manoma, kad hercogienės atvaizdas atkartoja Renesanso epochos dailininko Crannax paveikslo siužetą. Koklis restauruotas 1991m. LDM Prano Gudyno restauravimo centre. Restauravo L. Šalkovska.

  • Koklis su Žygimanto Senojo herbu

    Koklis su Žygimanto Senojo herbu, XVI a. vid.

    Koklis su Žygimanto Senojo herbu buvo rastas 1930 m. teritorijoje už Biržų pilies fosos, yra žinoma, kad ten buvo senasis (pirmas) Biržų dvaras. Archeologinius kasinėjimus vykdė vienas  Biržų muziejaus įkūrėjų gydytojas Jokūbas Mikelėnas. Koklis apdegęs, deformuotas. Sunku nustatyti, ar šis koklis buvo padengtas glazūra. Koklis dekoruotas Žygimanto Senojo herbu ir geometriniais ir augaliniais motyvais puoštu rėmeliu. Herbiniame skyde vaizduojamas erelis į dešinę pusę pasukta galva, erelį puošia karūna ir juosta. Koklių su Žygimanto Senojo monograma yra rasta Vavelio pilyje, Kauno senamiestyje ir Vilniaus Žemutinėje pilyje. Koklis restauruotas 1991m. LDM Prano Gudyno restauravimo centre. Restauravo L. Šalkovska. 

  • Karnizinio koklio fragmentas

    Karnizinio koklio fragmentas, XVI a. vid.

    Karnizinio koklio fragmentas buvo rastas 1930 m. teritorijoje už Biržų pilies fosos, yra žinoma, kad ten buvo senasis (pirmas) Biržų dvaras. Archeologinius kasinėjimus vykdė vienas  Biržų muziejaus įkūrėjų gydytojas Jokūbas Mikelėnas. Koklio fragmentas apdegęs, deformuotas. Sunku nustatyti, ar šis koklis buvo padengtas glazūra. Koklio fragmentas dekoruotas uogos (manoma, braškės) vaizdu. Restauruotas 1991 m. LDM Prano Gudyno restauravimo centre.

  • Koklio-karūnėlės fragmentas

    Koklio-karūnėlės fragmentas, XVI a. vid.

    Koklio-karūnėlės fragmentas apdegęs, deformuotas. Sunku nustatyti, ar šis koklis buvo padengtas glazūra. Koklis dekoruotas geometriniais, ažūriniais ornamentais. Koklio fragmentas restauruotas 1991 m. LDM Prano Gudyno restauravimo centre. Restauravo L. Šalkovska.

  • Koklis augaliniu ornamentu

    Koklis augaliniu ornamentu, XVI a. pab. – XVII a. pr.

    Koklis polichrominis, dekoruotas baltos spalvos vaza su gelsvomis ir žalsvomis gėlėmis mėlyname fone. Biržų piliavietės teritorijos archeologiniai tyrimai 1991 m. Archeologė Roma Songailaitė.

  • Koklis su Liudvikos Karolinos Radvilaitės inicialais

    Koklis su Liudvikos Karolinos Radvilaitės inicialais, 1682 m.

    Plokštinis polichrominis herbinis koklis su paskutinės Biržų kunigaikštystės valdytojos Liudvikos Karolinos Radvilaitės inicialais. Centre kunigaikščių Radvilų herbas, abipus jo raidės „L.C.M.B." (Liudvika Karolina Markgrafienė Brandenburgietė), apačioje data: „1682". Liudvika Karolina – Onos Marijos Radvilaitės ir Boguslovo Radvilos dukra, 1681 ištekėjusi už Branderburgo elektoriaus Frydricho III brolio Brandenburgo markgrafo Liudviko. Rastas Biržų pilyje 1960-1961 m. vykusių archeologinių tyrimų metu. Archeologas Skardžius.

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 11
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 1
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.

Projekto Lietuvos šimtmetis – Lietuvos muziejų eksponatuose rėmėjai

 

Atkurtai Lietuvos valstybei – 100 metų